Lietuva – paslėptas perlas Europos širdyje – yra šalis, garsėjanti turtingu kultūros paveldu, kerinčiais
kraštovaizdžiais ir nepaliesta gamta. Tarp daugybės jos turtų išsiskiria vešlūs ir kerintys miškai, liudijantys
šalies įsipareigojimą saugoti aplinką. Šiame straipsnyje leisimės į kelionę po gražiausius Lietuvos miškus,
tyrinėdami jų unikalias savybes, biologinę įvairovę ir stebuklingus potyrius, kuriuos jie siūlo gamtos
mylėtojams.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Savo kelionę pradedame nuo Kuršių nerijos nacionalinio parko – UNESCO pasaulio paveldo objekto, kuris
tęsiasi palei Baltijos jūros pakrantę. Šioje unikalioje miškingoje vietovėje dera pajūrio kopos, vešlūs
miškai ir ramūs paplūdimiai. Aukštos pušys sukuria vaizdingą kraštovaizdį, skleidžiantį saulės spindulius
ant smėlio takų apačioje. Ore tvyro pušų spyglių kvapas, o šnarančių lapų ir paukščių giesmių simfonija
sukuria raminančią melodiją tiems, kurie atvyksta į šį gamtos prieglobstį.

Labanoro regioninis parkas

Labanoro regioniniame parke, esančiame šalies gilumoje, galima patirti kitokių, bet ne mažiau kerinčių
miško įspūdžių. Rytų Lietuvoje esantis Labanoras – tai ežerų, pelkių ir tankių miškų mozaika. Šis parkas –
paukščių stebėtojų rojus, nes įvairiose jo ekosistemose prieglobstį randa daugybė rūšių. Vaikščiodami
miško takais lankytojai gali sutikti senovinių ąžuolų, beržų ir eglių, kurių kiekvienas prisideda prie

turtingos parko biologinės įvairovės. Labanoro regioninis parkas yra ne tik laukinės gamtos prieglobstis,
bet ir šventovė ieškantiems ramybės gamtos apsuptyje.

Anykščių regioninis parkas

Šiaurės rytų Lietuvoje įsikūręs Anykščių regioninis parkas garsėja kraštovaizdžio įvairove ir kultūrine
reikšme. Čia esantys miškai – tai lapuočių ir spygliuočių medžių gobelenai, o šiltuoju metų laiku ore tvyro
laukinių gėlių kvapas. Viena iš parko įžymybių – garsusis medžių viršūnių takas, nuo kurio lankytojams
atsiveria unikali miško paklotės perspektyva. Vaikštant virš medžių viršūnių atsiveria kvapą gniaužiantys
aplinkinio kraštovaizdžio vaizdai, todėl šį parką būtina aplankyti ir gamtos mylėtojams, ir nuotykių
ieškotojams.

Dzūkijos nacionalinis parkas

Vykstant toliau į pietus, Dzūkijos nacionalinis parkas vilioja senoviniais miškais ir tyromis upėmis. Tai
didžiausias nacionalinis parkas Lietuvoje, apimantis didžiulius pušynų ir eglynų plotus. Aukšti medžiai
sudaro tankų kupolą, filtruojantį saulės šviesą ir skleidžiantį stebuklingą švytėjimą ant samanomis
apaugusios miško paklotės. Dzūkijoje taip pat yra paslaptinga ir kerinti Čepkelių pelkė – viena didžiausių
Europoje. Lankytojai gali tyrinėti parko takų tinklą ir pasinerti į ramų šios nepaliestos laukinės gamtos
grožį.

Aukštaitijos nacionalinis parkas

Aukštaitijos nacionalinis parkas, esantis Lietuvos šiaurės rytuose, yra prieglobstis ieškantiems
nusiraminimo gamtoje. Parkas pasižymi tankiais miškais, tyrais ežerais ir kalvotomis kalvomis.
Senoviniuose miškuose gyvena daugybė augalų ir gyvūnų rūšių, kurios sukuria gyvybingą ekosistemą.
Viena iš Aukštaitijos įžymybių – Baluošo ežeras, apsuptas vešlių miškų, kurie atsispindi krištolo
skaidrumo vandenyje. Parke siūloma įvairi veikla – nuo žygių pėsčiomis ir paukščių stebėjimo iki
plaukimo baidarėmis, todėl lankytojai gali visiškai pasinerti į Lietuvos gamtos stebuklų grožį.

Kurtuvėnų regioninis parkas

Kurtuvėnų regioninis parkas, pasislėpęs šiaurės vakarų Lietuvoje, yra paslėptas brangakmenis, laukiantis,
kol bus atrastas. Miškingas kraštovaizdis čia įvairus – mišrūs miškai ir plytinčios pievos. Per parką
driekiasi gerai prižiūrimų takų tinklas, leidžiantis lankytojams tyrinėti turtingą biologinę įvairovę. Parke
taip pat yra Kurtuvėnų ežeras – ramus vandens telkinys, apsuptas tankių miškų, kuriame galima ramiai
pasislėpti ieškantiems ramaus poilsio. Kurtuvėnų regioninis parkas liudija Lietuvos įsipareigojimą saugoti
savo gamtos turtus ir suteikti erdvių poilsiui bei apmąstymams.

Žemaitijos nacionalinis parkas

Vakarinėje Lietuvos dalyje esantis Žemaitijos nacionalinis parkas savo grožį skleidžia palei didžiausio
regione Platelių ežero pakrantę. Parko miškai, kuriuos sudaro pušų ir lapuočių mišinys, yra nuostabus
fonas krištolo skaidrumo ežero vandeniui. Lankytojai gali tyrinėti daugybę takų, vingiuojančių per
miškus, nuo kurių atsiveria kvapą gniaužiantys ežero ir aplinkinių kraštovaizdžių vaizdai. Žemaitijos
nacionalinis parkas taip pat svarbus kultūriniu požiūriu – kraštovaizdį puošia tradiciniai mediniai kaimai ir
senoviniai piliakalniai.