Veikla

Druskininkų miškų urėdija, tuometinis Miškų ūkis, buvo įkurtas 1951 m. gruodžio 15 d. Miškų ūkio ministro Algirdo Matulionio įsakymu. Pirmasis ūkio direktorius Nikolajus Ščiučkinas ūkiui vadovavo 7 metus. 1959 metais, tapęs ūkio direktoriumi Edvardas Nekrašas Druskininkų miškininkams vadovavo iki 1974 metų. Ilgametis Druskininkų miškininkų vadovas Andrius Adomavičius urėdijai vadovavo 1974-2001 metais. Vyriausiais miškininkais Druskininkuose įvairiu laikotarpiu dirbo Ksaveras Stankevičius, Algirdas Valavičius, Jonas Matijošaitis, dabartinis urėdas Viktoras Klimas. 

   Druskininkų miškų urėdija – nedidelis žemės lopinėlis Lietuvos žemėlapyje. Tačiau ir čia vyksta sudėtingi gamtos reiškiniai, pulsuoja gyvenimas. Urėdija valdo 27 tūkst. ha valstybinių miškų. Prižiūri apie 1 tūkst. ha dar negražintų savininkams privatizuotinų miškų. Mūsų miškuose vyrauja pusamžiai medynai (55%) ir jaunuolynai (20%), brandūs sudaro tik 11%. Vyrauja pušynai (88%). Kasmet atkuriame apie 120 ha. miško, išugdome panašų kiekį jaunuolynų. Vienas aktualiausių uždavinių sausuose ir žmonių gausiai lankomuose miškuose – priešgaisrinė miško apsauga. Gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu urėdijos teritorija nuolat stebima iš priešgaisrinių bokštų, budi trys ugniagesių komandos, aprūpintos specialia technika ir ryšio priemonėmis. Didelė paskutinio dešimtmečio problema – miško kenkėjų vabzdžių invazijos. 1990-1996 metais net 22 tūkst. ha miškų buvo spygliagraužių vabzdžių židiniai. Beveik 7 tūkst. ha plote taikėme biologinės kovos priemones naudodami aviaciją. 2001 didelę grėsmę miškams sukėlė masiškai išplitęs kenkėjas Pušinis pelėdgalvis. Pasitelkus aviaciją biologiniu ir cheminiu preparatais nupurškėme 11 tūkst. ha miškų. Išgelbėti ne tik urėdijos valdomi, bet ir privačių savininkų miškai. 

   Urėdija vykdo miško ruošą neviršydama moksliškai pagrįstais metodais nustatytų naudojimo apimčių. Kasmet pateikia rinkai apie 50 tūkst. m3 apvaliosios medienos. 

   Druskininkų miškų urėdijos strateginis tikslas – užtikrinti kad miškai būtų tvarkomi tvaraus ir daugiatikslio naudojimo principais, garantuojant juose aplinkos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugą bei jų harmoningą sąveiką.