Jau aišku, kas po miškų reformos išsaugos darbus, o kas bus atleisti nedelsiant

Darbai jau pradėti Anot jo, svarbiausia jau įvyko: miškų sistemos reformai pritarė Seimas, o dabar likusi sunkiausia dalis – naujos, skaidrios struktūros sukūrimas. „Pirmiausia, rugpjūčio pradžioje, įvyko pagrindinis dalykas: Vyriausybė patvirtino, kokiu keliu bus įgyvendinama pati pertvarka. Tai Seimas davė galimybę apsispręsti, urėdijos ar viena urėdija turi valdyti valstybinius miškus, o Vyriausybė patvirtino, kad vis dėlto planas turėtų būti toks: 42 urėdijos yra jungiamos prie Miškotvarkos instituto. Tai kelias yra labai aiškus“, – tvirtina M. Norbutas.

Viceministras pabrėžia, kad darbo buvo duota ir pačiai Generalinei miškų urėdijai: „Mano paties buvo padaryti pavedimai Generalinei miškų urėdijai pradėti tam tikrus veiksmus. Tai inventorizaciją viso turto, sutarčių ir sutartinių įsipareigojimų. Taip pat yra prašymas, kad jie (Generalinė urėdija – red.) nurodytų urėdijoms pradėti reorganizacijos sąlygų rengimą. Jie turėtų jas parengti ir paskelbti juridinių asmenų registre. O nuo tada prasideda patys sujungimo procesai.“ M. Norbutas teigia, kad vykstant urėdijų sujungimui, prasidės ir kitos procedūros – darbuotojų konsultacijos ir kita veikla, kuri yra būtina, kad jau nuo sausio 1 dienos urėdijos būtų sujungtos į vieną įmonę. „Miškotvarkos instituto pagrindu mes atliksime keletą veiksmų. Pirmiausia, bus pakeisti pačio instituto įstatai, leidžiama suformuoti valdybą. Tuomet vyksta jos formavimas (tai, ko gero, bus rugsėjo – spalio mėnesiais) ir tik tada jau bus realus organas, kuris galės padėti įvykdyti visus procesus. Kitas dalykas yra vadovo atranka, kuri greičiausiai turėtų įvykti dar šiemet. Institutas jau turėtų turėti vadovą, kuris vėliau vadovaus ir naujai įmonei, tiesiog pavadinimas pasikeis Miškotvarkos instituto nuo sausio 1 dienos“, – apie permainas kalba aplinkos viceministras. Kas neteks darbo Tačiau daug klausimų kyla ne tik dėl būsimos institucijos, atsakingos už valstybinius miškus. Dabartiniai miškų sistemos darbuotojai diskutuoja, kurie iš jų neteks darbo ir kokios galimybės jų laukia susirasti kitą darbo vietą. M. Norbutas tikina, kad miškininkams tikrai nėra ko nerimauti, tačiau kai kuriems pagalbiniams darbuotojams (buhalteriams, IT specialistams) naujoje struktūroje darbo vietų gali ir neužtekti, o visi urėdai tikrai bus atleisti. „Mes iš tikrųjų sujungiame urėdijas ir jas prijungiame prie Miškotvarkos instituto. Tai visi darbuotojai, išskyrus įmonių vadovus (urėdus – red.) , kurių darbo vietos nuo sausio 1 dienos nelieka, pradeda naują darbą naujoje įmonėje. Tai yra ir Miškotvarkos instituto žmonės. <…> Mes numatę atlikti informavimo, konsultavimo procedūrą ir po jos informuoti darbuotojus, kad iš tikrųjų tai pasikeitė tik jų darbdavys, jų darbo sutartyje praktiškai niekas nesikeičia. Tokiu atveju darbuotojas turės 5 dienas apsispręsti, ar jis sutinka su ta sąlyga, kad pasikeičia jų darbdavys“, – aiškina M. Norbutas. Generalinė urėdija bus likviduota Daugiausiai atleidimų planuojama Generalinėje miškų urėdijoje, nes šios įstaigos neliks. Tiesa, viceministras teigia, kad tiems darbuotojams, kurie turi ilgą darbo patirtį ir kvalifikaciją, bus pasiūlyta darbo vieta naujoje miškų įmonėje: „Generalinėje urėdijoje yra nemažai stiprių specialistų, jiems bus pasiūlyta taip pat dirbti centrinėje būstinėje. Reikia suprasti, kad kiekvienos pertvarkos metu atsitinka taip, kad kažkurie darbuotojai neteks darbo. <…> Per 2018 metus, nebūtinai sausio 1 dieną. <…> Svarbu ne amžius, o kvalifikacija, ką tas žmogus konkrečiai gali padaryti.“ Tie padaliniai, kurie bus sukurti regionuose, turės naujus vadovus. Šioms pareigybėms užimti bus skelbiami konkursai, kuriuose, kaip teigia M. Norbutas, gali dalyvauti ir tie patys urėdai, tačiau šįkart darbuotojus ketinama rinktis labai atidžiai, ypač, jei kandidatas jau yra dirbęs miškų sistemoje. Urėdams išsisukti neleis Dar viena keliama problema – savavališkas urėdų pareigų pakeitimas. Kaip savo komentare DELFI yra rašęs GRYNAS.lt redaktorius Tomas Janonis, kai kurie urėdai gali pabandyti paskatinti savo noru iš darbo išeiti girininkus ir jų pavaduotojus ir patys užimti jų pareigas. Viceministras teigia apie tokius planus numanąs ir ragina urėdijų darbuotojus savo noru iš darbo neišeiti. Be to, Aplinkos ministerija, anot jo, jau yra sudėjusi saugiklius, kad nė vienas urėdas neužimtų kitos darbo pozicijos miškų sistemoje. „Kaita urėdijų darbuotojų turi būti labai motyvuota ir apsunkinta, negali keistis pačių urėdijų struktūra. Negali būti nuspręsta, kad vienoje urėdijoje bus daugiau darbuotojų, kitoje mažiau, tai reiškia, kad papildomų darbo vietų jie negali susikurti. O jei būtų tokių atvejų (kai urėdas atleidžia darbuotoją ir užima jo vietą – red.), mes juos tirsime, netoleruosime“, – tikina viceministras. Aplinkos ministerijai pradėjus urėdijų pertvarką visuomenei ir miškų sistemos darbuotojams kyla nemažai klausimų. Kokie procesai šiuo metu vyksta, kas laukia urėdų ir kokia bus nauja valstybinė įmonė, kuri valdys Lietuvos miškus? Į visus klausimus ketvirtadienį DELFI TV konferencijoje ketvirtadienį atsakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas. 00:00 00:00   Kai kuriuos darbuotojus stebės Nesąžiningi kai kurių urėdų būdai išsaugoti darbo vietą miškų sistemoje nėra vienintelė problema. Viceministrui primintas atvejis, kai buvęs generalinio urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga galimai pasiūlė kyšį policijos pareigūnams. Po to jis neteko savo pereigų, tačiau greitai gavo darbą Alytaus miškų urėdijoje. Viceministras sakė, kad G. Visalga naujoje įmonėje ilgai neužsibus. Jo pareigybė bus panaikinta, o tai reiškia, kad jis neteks darbo. „Šis atvejis turbūt išskirtinis, nes pagal išsilavinimą šis žmogus yra inžinierius. Kadangi neįmanoma pakeisti struktūros, tai ir pareigų susigalvoti negalima ir mes naujoje struktūroje taip pat nematome vyr. inžinieriaus pareigybės. Tai jei šis žmogus sausio 1 dieną taip pat gaus pakeistą darbo sutartį, kuri bus tokia pati, tik su kitu darbdaviu, tai taip, ir jam ši sąlyga bus taikoma. Bet per 2018 metus bus išsigryninimo laikotarpis ir per tuos metus mes norime turėti naują įmonės struktūrą, tai tokios pareigybės ten nėra“, – teigia M. Norbutas. Martynas Norbutas© DELFI / Andrius Ufartas Pelnytis leidžia įstatymai Neseniai DELFI portale pasirodė istorija, kad Kretingos urėdija Palangoje esančiame pastate yra įkūrusi viešbutį, kuris yra nuostolingas ir nuostoliai dengiami iš urėdijos lėšų. Viceministras apie tai ir kitus panašius atvejus yra pasisakęs labai griežtai ir teigia, jog tai – nebus toleruojama. Tačiau konkrečių nuobaudų, atsakomybės Generalinės ir Kretingos urėdijų atsakingi darbuotojai, ko gero, nesulauks. „Pagrindinis klausimas yra, kodėl išvis šitiek metų šis sektorius nebuvo liestas, o permainų reikėjo labai daug. Matyt, niekas nedrįso lįsti ir prisiimti atsakomybės, nes žinojo, koks bus atgarsis. Urėdijų įstatuose yra numatyta apgyvendinimo veikla. Todėl klausimas yra toks: ar urėdija turėtų tuo užsiimti? Jos tikslas yra rūpintis valstybiniais miškais, tai kodėl ji gali užsiimti veikla, kuri yra visiškai nesusijusi su tuo? Atrodo, teisiškai, jie gali tai daryti ir jie tai daro. Vis dėlto, jų turtas yra valstybės turtas ir jis turi būti naudojamas kryptingai savo pagrindinėms funkcijoms vykdyti. Jeigu tas turtas yra nebereikalingas joms vykdyti, turtą reikia atiduoti Turto bankui“, – komentuoja viceministras. Pašnekovas pabrėžia, kad urėdija, turėdama turtą ir jį naudodama, įstatymo nepažeidė, tačiau tai, kad šio turto naudojimo nuostoliai buvo kompensuojami iš jų pagrindinės veiklos – iš urėdijos lėšų, kelia daug klausimų. Viceministras tikina, kad vienos įmonės principas turi garantuoti, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų.