MIŠKO APSAUGA IR ATKŪRIMAS

Miško priešgaisrinė apsaugaPastebėję miško gaisrą prašome skambinti  telefonu 8 313 52431. Urėdijos miškininkai saugo nuo miško gaisrų- 63200 ha miškų. Iš jų valstybinės reikšmės miškai sudaro 26700 ha, privatūs 35100, miškai skirti privatizacijai 1000 ha, kiti miškai 400ha. Iki 2010 metų miškai buvo saugomi stebint juos iš 4 priešgaisrinių bokštų, kuriuose gaisrams kilti plankiu laikotarpiu (balandžio-rugsėjo mėn.) būdėdavo priešgaisriniai sargai. Šiuo metu uėdijos miškus stebi 3 priešgaisrinė kameros. Druskininkų miškų urėdijoje įdiegta pirmoji Lietuvoje automatinė miško gaisrų aptikimo sistema FireWatch. Tai viena pažangiausių tokio tipo sistemų, pagaminta Vokietijoje. Speciali įranga analizuoja vaizdus, gautus iš vaizdo kamerų-detektorių, išdėstytų GSM operatorių bokštuose. Fire watch leidžia anksti nustatyti gaisrus didelėse atviruose teritorijose. Pasirodžius dūmams, sistema automatiškai perduoda aliarmo signalą ir nuotraukas iš visų tarpusavyje sujungtų gaisro stebėjimo kamerų į centrinį postą ir parodo gaisro vietą skaitmeniniame žemėlapyje. Operatorius analizuoja informacija atsiųstą iš gaisro stebėjimų bokštų ir įvertinęs sprendžia, ar skelbti gaisro pavojų ar ištrinti perspėjimo žinutes.
  Kasmet  balandžio-rugsėjo mėn. Urėdijoje budi 3 priešgaisrinės komandos sudarytos iš 3-6  priešgaisrinių sargų su 3 priešgaisrinėmis mašinomis. 1 komanda būdi Merkinės miestelyje, 2- Kabelių girininkijoje ir 3- urėdijoje (Druskininkuose). Urėdijos miškai suskirstyti į 3 degumo klases: aukšto degumo (I klasė) apima – 90 % miškų. Kasmet atnaujinama apie 730 km mineralizuotų juostų. Urėdija turi įsigijusi  šiuolaikinę miško priešgaisrinę mašiną Mersedes Benz“, galinčią vežti 1,8 m3 vandens. Kilus dideliam gaisrui ar keliems vienu metu siunčiamos gesinti visos 3 komandos ir esant reikalui prašoma Druskininkų miesto ar Varėnos rajono gaisrininkų pagalbos.                      Per paskutinius 10 metus kilo 101 gaisrai . Vienos gaisravietės vidutinis plotas – 0,20 ha. Pateikiame gaisrų kilimo 10 metų statistika.MetaiAtvejų skaičius vnt.Gaisrų plotas,  ha2007161,842008101,182009166,01201020,352011110,64201290,81201340,112014123,222015162,86 2016 5 0,93Daugumą miško gaisrų sukelia miško lankytojai. Pavasaryje, miško gaisrai dažnai kyla nuo deginamos pernykštės žolės ir vasarą prasidėjus poilsiavimo, uogavimo ir grybavimo laikui. Miške kurti laužus galima tik specialiai įrengtose laužavietėse (poilsiavietėse). Ypatingai atsargiai turi elgtis rūkantis miško lankytojai, nuorūką būtina saugiai užgesinti, nes neužgesinta nuorūka -dažna miško gaisro priežastis.Primename , kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas-užtraukia įspėjimą arba  baudą piliečiams nuo 30 iki 50 eurų, o miško naikinimas arba žalojimas jį padegant užtraukia baudą piliečiams nuo 560 iki 1200 eurų. Sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo 30 iki 200 eurų.
    Neteisėti valstybinių miškų kirtimai MetaiAtvejų skaičius vnt.Tūris m32012217,42013414,6201420,9 2015 4 10,2 2016 1 1,1Atkūrimas. MetaiAtkuriamas plotas ha ir būdasSąnaudos tūkst. eurų2008Viso-71,7 haŽeldinimu-53,2 haŽėlimu-18,5 ha56,192009Viso-80,6 haŽeldinimu-59,5 haŽėlimu-21,1 ha31,452010Viso- 138 haŽeldinimu-116,8 haŽėlimu-21,2 ha65,252011Viso-115,8 haŽeldinimu-86 haŽėlimu-29,8 ha55,062012Viso-122,5 haŽeldinimu-68,4 haŽėlimu-54,1 ha47,642013Viso- 99,6 haŽeldinimu-47,8 haŽėlimu- 51,8 ha37,01 2014 Viso: 106,6 haželdinimu-57,9 hažėlimu-48,7 ha 50,9 2015 Viso: 154,2 haŽeldinimu- 123,9 hažėlimu – 30,3 ha 108,4 2016 viso:122,6 haželdinimu -91,9 hažėlimu –  30,7 ha  64,0 2017 viso: 167,3 haželdinimu- 142,1 hažėlimu – 25,2 ha 115,0Įveisimo metaiPlotas haSąnaudos tūkst. eurų20064,62,020076,01,72008102,02009102,020105,11,720112,00,320124,10,7 2013 2,6 1,9 2014 3,0 2,5 2015 3,7 2,0 2016 1,3 0,6 2017 0 0
    2014, 2015, 2016 metais atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbai:Eil. Nr.Darbų pavadinimasMat. vnt.2014 metai2015 metai2016 metaiDarbų apimtis vnt.Išlaidos, iš viso tūkst. eurųDarbų apimtis vnt.Išlaidos, iš viso tūkst. eurųDarbų apimtis vnt.Išlaidos, iš viso tūkst. eurų1.Miško želdinių ir žėlinių priežiūraha211,5
22,5
205,2
29,6
276,6
36,0
1.1.Stelbiančios augalijos pašalinimasha135,0
9,1
120,8
10,3
158,9
14,7
1.2.Miško želdinių ir žėlinių atsodinimasha76,5
13,4
84,4
19,3
117,7
21,4
2Miško želdinių ir žėlinių apsaugaha116,1
0,6
105,8
6,8
85,3
3,5
2.1.Nuo žvėriųha116,1
0,6
93,6
3,8
85,3
3,5
2.1.1Želdinių aptvėrimas tvoromisha19,8
0,3
12,2
3,0
1,9
0,8
2.2.Nuo ligų ir kenkėjųha0
0
0
0
0
0
.2017 metais planuojame atlikti šiuos želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbus:Eil. Nr.Darbų pavadinimasMat. vnt.2017 metaiDarbų apimtis vnt.Išlaidos, iš viso tūkst.. eurų1.Miško želdinių ir žėlinių priežiūraha245,031,41.1.Stelbiančios augalijos pašalinimasha160,014,81.2.Miško želdinių ir žėlinių atsodinimasha85,016,62Miško želdinių ir žėlinių apsaugaha93,06,22.1.Nuo žvėriųha93,06,22.1.1Želdinių aptvėrimas tvoromisha0,00,02.2.Nuo ligų ir kenkėjųha0,00,0Miško sanitarinė apsaugaVĮ Druskininkų miškų urėdijosSuderinta:                                                                      Patvirtinta Miškų urėdoValstybinės miškų tarnybos                                          2017 m. sausio 24  d.Direktorius                                                                    Įsakymu Nr. VI-6Paulius Zolubas  VĮ Druskininkų miškų urėdijosMiškų sanitarinės būklės pagerinimo priemonių planas 2017 metaisEil.Nr.Priemonės pavadinimasMatovnt.ApimtisĮvykdymoterminasAtsakingivykdytojaiStebėjimas ir apskaita1.Žvalgyti pušynus spyglius griaužiančių kenkėjų židinių aptikimuiha21000balandžio – spalio mėn. Girininkai2.Žvalgyti eglynus, siekiant nustatyti kenkėjų ar ligų židiniusha1000gegužės – spalio mėn. Girininkai3.Stebėti atkurtus ir įveistus želdinius siekiant nustatyti pušinio straubliuko, miškinio grambuolio pakenkimus.ha80Gegužės-rugsėjo mėn.Girininkai4.Prieš įveisiant mišką želdavietėse (Na, Nb augavietėse), kuriose bus sodinami pušies sėjinukai, nustatyti šaknis griaužiančių kenkėjų skaičių. Nustačius, kad šaknų kenkėjų skaičius viršija maksimalų leidžiamą jų skaičių – taikyti apsaugos priemones
ha60rugpjūčio – spalio mėn.Girininkai 5. Atlikti spyglius griaužiančių kenkėjų apskaitą, siekiant įvertinti masinių židinių susidarymo riziką
 ha 5000 iki 11.30
 Vyriausiasis miškininkas,girininkai6.Stebėti privačių miškų sanitarinę būklę. Pastebėjus kenkėjų ar ligų židinius, apie tai pranešti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui ha33000I-IV ketvirčiaiValstybiniai miškų pareigūnaiProfilaktinės biologinės priemonės7.Pagaminti ir iškabinti inkilusvnt.140Iki 03.29Girininkai8.Išvalyti, suremontuoti senus inkilusvnt.70Metų bėgyjeGirininkai9.Aptverti skruzdėlynusvnt.70Iki 10.30Girininkai10.Atrinkti ir paženklinti uoksinius medžius medynuosevnt.140I-IV ketvirčiaiGirininkai11.Želdavietėse įveisti nektaringų krūmųha1,0Želdinimo darbų metuGirininkaiMiško ūkinės priemonės12.Paruošti eglės vabzdžiagaudžius medžius ktm.12Paruošimas iki 03.15Išdėstymas:iki skraidymo pradžiosMerkinės g-ja
 13 Vabzdžiagaudės medienos (E) išvežimas
 ktm.12
 Atsiradus pirmosioms lėliukėms
Medienos ruošos viršininkasGirininkaiFizinės – mechaninės priemonės
14.Feromoninių gaudyklių išdėstymasvnt50Iki balandžio25 d.Girininkai15.Feromonų pakeitimas gaudyklėsevnt50Birželio mėn. pabaigaGirininkai16.Feromoninių gaudyklių priežiūravnt50kas 7-14 dienųGirininkai17.Iškasti duobeles P,E želdiniuose  straubliukų genties vabalų gausumo nustatymuiha20Iki balandžio 25 d.  Girininkai18.Valyti ir prižiūrėti straubliukų gaudymui iškastas duobelesha20Kas 7-10 d. iki birželio  I dešimtadienio Girininkai19.Želdinių apsauga repelentais nuo elninių žvėrių pažeidimųha80rugsėjo – spalio mėn.
GirininkaiMokymas ir švietimas20.Paskaitos ir seminarai miškininkams miško sanitarinės apsaugos temaval.2III ketvirtisVyriausiasis miškininkas21.Miško savininkų mokymasval.6Metų bėgyjeMIC „Girios aido“ vedėja       
                        Sudarė: A. Norkūnas-miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Šiuo metu daugiausia žalos miškams padaro:  1.Žievėgraužis tipografas. Eglynus Merkinės, Musteikos, Kabelių, Grūto girininkijuose puola žievėgraužis tipografas. Dažniausiai pažeidžiamos vidutinio amžiaus ir vyresnės eglės. Suaugėliai vabalai (4,2 – 5,5 mm. tamsiai rudos ar juodos spalvos) žiemoja paklotėje arba po medžių žieve. Masinis skraidymas ir medžių puolimas prasideda orui sušilus +15-18 C. Karštomis vasaromis gali išsivystyti 2 pagrindinės ir 1 seserinė generacija. Pirmoji generacija vystosi 2-2,5 mėn. Naujai išsivystę suaugėliai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų,pradeda skraidyti ir pulti egles liepos pirmoje pusėje. Antra generacija po 1,5-2 mėn. 2012 metais žievėgraužis tipografas sunaikino 0,8 ha, 2013 metais 10,4 ha, 2014 metais 11,4 ha, 2015 metais 13,5 ha eglynų.2.Miškinis grambuolis. Druskininkų urėdijos miškuose – viena didžiausių miškinio grambuolio populiacijų Lietuvoje. Tai juosvai rudas, 20-30 mm ilgio, ruda ar rusva priešnugarėle, baltomis dėmėmis šonuose vabalas.  Pavasarį jis pradeda skraidyti,  kai lapojasi karpotasis beržas. Patelė kiaušinius krūvelėmis deda žemės 10-30 cm gylyje. Iš kiaušinių išsiritusių lervos gyvena žemėje 4-5 metus.  Vasarą lervos būna paviršiniuose dirvos sluoksniuose (10-30 cm) ir  maitinasi pasodintų medelių šaknimis, o rugpjūčio- spalio mėn.  leidžiasi į 70-120 cm gylį dirvoje ir ten žiemoja. Penktais metais birželio-liepos mėn. lervos virsta lėliukėmis, o vėliau vabalais. Šie dirvoje žiemoja, o pavasarį skraido.  Generacija trunka 5-erius metus. Masiniai miškinio grambuolio skraidymai vyksta kas 5-6-eri metai. Vabalai maitinasi lapuočių medžių lapais, poruojasi, o atėjus vakarui, pradeda masiškai skraidyti, sukeldami garsą, panašų į zvimbimą. Tai savotiškai gražūs ir įdomūs vaizdai. Per masinį skraidymą vabalai dažnai visiškai nugriaužia lapus. Kartais jų būriai vakarais atlekia į  sodybas ir  pradeda griaužti obelų bei kitų lapuočių medžių lapus, tuo išgąsdindami soduose ir sodybose gyvenančius žmones.  Druskininkų, Latežerio, Grūto, Norulių, Kabelių girininkijose susidarę masiniai šio grambuolio židiniai, todėl ten yra sudėtinga atkurti iškirstą mišką. Grambuolio lervos dažnai visiškai ar dalinai sunaikina dešimtis  hektarų pasodinto miško. Todėl miškininkai kasmet atsodina ir papildo pasodintus  želdinius. 1 ha miško pasodinimo išlaidos (pušies želdinių) yra  apie 860 eurų. Šie grambuoliai yra didžiausias pušies želdinių kenkėjas Druskininkų urėdijoje.3. Briedžiai. Pušies želdinius Grūto, Kabelių, Latežerio, Musteikos  girininkijose žaloja  briedžiai,  žiemą  susiburdami į grupes net iki 8-ių ir maitindamiesi jaunų pušelių ūgliais bei žieve.  Jauni, iki 15 metų, pušies medelių ūgliai laužomi, apskabomi, nulaupoma jų kamienų žievė.  Miškininkai, saugodami pušies želdinius nuo briedžių, apdoroja repelentais apie 75 ha pušies želdinių. Repelentai – tai cheminiai preparatai, atbaidančiai veikiantys gyvūnų uoslės ir skonio organus savo spalva, kvapu ar skoniu.  Nuo ūglių skabymo repelentai efektyviai apsaugo pušies medelius iki 1- 6 metų amžiaus, kol jie pasiekia 1,5 m aukštį.  2 m aukščio medelius briedžiai žaloja nulaupydami jų kamienų žievę arba laužydami.  Todėl Druskininkų miškininkai 2011 m. aptvėrė vieline tvora 5 ha , 2012 m. 7,3 ha, 2013 m. 9,0 ha, 2014 m. 19,8 ha, 2015 m. 12,2 ha pušies želdinių, kur gausu briedžių.  Dera pridurti, kad tvoros yra labai brangi ir daug darbo jėgos reikalaujanti apsaugos priemonė, tarnaujanti 8-10 metų.4. Pušinis straubliukas. Kitas želdinių kenkėjas – didysis pušinis straubliukas. Tai 7-4 mm ilgio tamsiai rudas vabalas. Skraidyti pradeda gegužės pradžioje, kai lapoja karpotasis beržas. Išlindę iš miško paklotės, kur žiemojo, didieji pušiniai straubliukai graužia sodmenų ar vyresnio amžiaus pušaičių žievę, poruojasi ir deda kiaušinėlius įlindę į paklotę.  Šių kenkėjų gausą lemia švieži rudens-žiemos ir ankstyvo pavasario kelmai. 1 ha gali būti iki 40 tūkst. vabalų, todėl pavojus želdiniams pirmaisiais metais yra didelis. Siekdami nustatyti vabalų gausumą želdavietėse, miškininkai kasa duobutes stačiais šlaitais ir skaičiuoja į jas  įkritusius vabalus. Taip  nustatomas pavojaus dydis želdiniams. Atsižvelgiant į galimą pavojų, stengiamasi želdavietes želdinti antrais metais po iškirtimo, kada pušinio straubliuko  pavojus būna minimalus. Esant dideliam vabalų gausumui, želdiniai purškiami insekticidais.