Retų gyvūnų ir retų augalų radimviečių sąrašas


 

      

Retų, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą gyvūnų paplitimas Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje

 Paukščiai

Kurtinys (Tetrao urogallus). Negausiai paplitęs visoje urėdijos teritorijoje, retesnis Merkinės girininkijoje, dažniausiai sutinkamas Musteikos girininkijoje. Urėdijos miškuose šiuo metu išskirtos 6 kurtinių tuokvietės Druskininkų, Latežerio, Grūto, Norulių, Kabelių ir Musteikos girininkijose.

Tetervinas (Tetrao tetrix) paplitęs visoje urėdijos teritorijoje, pastaraisiais metais tapo retesnis. Musteikos girininkijoje išskirta tetervinų tuokvietė, kurioje miškas neatkuriamas. Visa Dzūkijos nacionalinio parko teritorija yra paskelbta kurtinių ir tetervinų apsaugai svarbia teritorija.

Putpelė (Coturnix coturnix) negausiai paplitusi didesnėse pievose. Giedantys patinai girdėti Kabelių, Neravų, Norulių kaimų pievose bei Merkinės girininkijos teritorijoje esančiuose laukuose. Manome, kad peri.

Jūrinis erelis (Haliaetus albicilla) sutinkamas retokai. Žinomi keturi lizdai Merkinės, Grūto, Musteikos girininkijose, kuriuose vienais ar kitais metais šie paukščiai perėjo. Manome, kad pas mus miškuose kasmet peri 2-3 šių paukščių poros.

Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos) stebimas nuo 2010 metų. Du individai 2010-2011 metais žiemojo mūsų urėdijos miškuose, o 2013 metų pavasarį stebėtas vienas individas. Manome, kad mūsų miškuose jie neperėjo.

Juodasis peslys (Milvus migrans) retas mūsų miškuose. Manome, kad kasmet peri 2-3 poros Grūto, Latežerio ir, gal būt, Merkinės girininkijose.

Rudasis peslys (Milvus milvus) stebimas nuo 2011 metų Merkinės ir Grūto girininkijų miškuose. Lizdo nerasta, bet manome, kad peri, nes matytas veisimosi metu.

Žuvininkas (Pandion haliaetus) keletą kartų stebėtas prie urėdijos teritorijoje esančių didesnių ežerų. Labai retas. Lizdo nepavyko rasti, galbūt mūsų miškuose jis neperėjo. Nacionalinio parko darbuotojų iniciatyva Musteikos girininkijoje yra iškelta dirbtinų lizdų žuvininkams ir kitiems stambiesiems miško paukščiams.

Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina) mūsų miškuose labai retas. Prieš keletą metų viena pora perėjo Kabelių girininkijoje. Daugiau žinių apie šią rūšį nėra.

Gyvatėdis (Circaetus gallicus) prieš kelis metus stebėtas Grūto girininkijos miškuose, o prieš 10 metų - Subartonių miškuose. Pastaruoju metu pastebėtas Musteikos girininkijos miškuose, kur, gal būt, peri 1 pora. Lizdų nebuvo rasta.

Vapsvaėdis (Pernis apivorus) negausiai urėdijos miškuose aptinkamas. Stebėtas keliose girininkijose, tame tarpe ir prie pat Druskininkų miesto esančiame Šakynų miške. Lizdų nerasta, bet manome, kad keletas porų peri.

Vištvanagis (Accipiter gentilis) aptinkamas visuose miškuose, nors keletą paskutinių metų tapo retokas. Žinoma keletas lizdų Kabelių, Grūto, Latežerio, Musteikos ir kitose girininkijose.

Sketsakalis (Falco subbuteo) pastebimas visose girininkijoje, bet visur retokas. Žinome du lizdus, bet manome, kad peri daugiau porų.

Startsakalis (Falco columbarius) mūsų miškuose retai aptinkamas. Lizdų nerasta, bet galimai peri, nes stebėtas ne tik traukimo, bet ir veisimosi metu.

Pelėsakalis (Falco tinnunculus)pas mus labai retas. 2001 metų miškotvarkos duomenimis, perėjo Merkinės girininkijos miškuose. Vėliau niekur neaptiktas.

Sakalas keleivis (Falco peregrinus) vieną kartą stebėtas Druskininkų girininkijos miškuose. Perėjimo atvejų nenustatyta.

Pievinė lingė (Circus pygargus) yra pastebima visoje teritorijoje. Manome, kad peri, bet lizdų neradome.

Didysis apuokas (Bubo bubo) pas mus labai retas. Ankstesniais metais jo balsas girdėtas Latežerio ir Musteikos girininkijose, kur, gal būt, perėjo. 2011 metais jis niekur neaptiktas.

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) negausiai aptinkama, bet perinti neaptikta. Manome, kad jos urėdijos miškuose peri.

Lututė (Aegolius funereus) mūsų miškuose neretai aptinkama. Manome, kad jų yra visų girininkijų miškuose, nes tinkamame biotope daug kur girdima.

Žalvarnis (Coracias garrulus) priklauso prie išnykstančių rūšių. Pas mus retas. Atliktų stebėjimų duomenimis, kasmet peri 4-5 poros, o 2013 metais mūsų miškuose perėjo rekordinis porų skaičius - 8 poros.

Kukutis (Upupa epops) aptinkamas prie kaimų arba netoli jų esančiuose miškuose. Retokas, bet manome, kad peri visų girininkijų teritorijose.

Tulžys (Alcedo atthis)pastebimas visoje urėdijos teritorijoje, bet niekur nėra gausus. Dažnesnis prie didesnių upių - Nemuno ir Merkio.

Uldukas (Columba oenas) paplitęs visose girininkijose, kai kuriose girininkijose retokas. Uoksų, kuriuose jis peri, apskaitos nevedame, nes šių paukščių miškuose nėra mažai.

Pilkoji gervė (Grus grus) mūsų teritorijoje neretai aptinkama. Manome, kad Musteikos, Kabelių, Merkinės girininkijose ir Cimakavo ornitologiniame draustinyje esančiose pelkėse peri, nors lizdų neaptikome.

Griežlė (Crex crex) tinkamame biotope aptinkama, nors pastaruoju metu tapo retesnė. Girdima Kabelių, Merkinės, Norulių girininkijų pievose, Neravų kaimo laukuose, Raigardo slėnyje ir kt.

Juodasis gandras (Ciconia nigra) mūsų miškuose retas, nors dar prieš 10 metų buvo žymiai dažniau sutinkamas. Visoje urėdijos teritorijoje reguliariai peri 3-4 poros. Lizdai aptikti Latežerio, Grūto, Musteikos, Kabelių ir Merkinės girininkijų miškuose.

Dubeltas (Gallinago media) mūsų teritorijoje retas. Cimakavo ornitologiniame draustinyje prieš 15 metų buvo rastas dubelto lizdas. Daugiau lizdų neaptikta, bet manome, kad pavienės poros peri, nes tuoktuvių metu pavasarį girdimas prie kai kurių pelkių ir ežerų.

Pilkoji meleta (Picus canus) mūsų miškuose aptinkama retokai, nors jų yra visoje teritorijoje. Kartu su žaliąja meleta (P.viridis) ji sutinkama ir Druskininkų miesto miškuose.

Tripirštis genys (Picoides tridactylus) mūsų miškuose retas. Stebėtas Cimakavo ornitologiniame draustinyje ir Musteikos girininkijoje, kur, matomai perėjo, nors uokso neaptikta.

Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos) mūsų miškuose labai retas. Stebėtas tik keletą kartų Cimakavo ornitologiniame draustinyje ir Musteikos, Kabelių girininkijose. Perintis neaptiktas.

Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor) mūsų miškuose pastaraisiais metais gausėja. Stebėta visose girininkijose, daugiausiai individų matyta Kabelių, Musteikos girininkijose. Manome, kad peri.

   
 Kukutis Tulžys Žalvarnis
   
 Vištvanagis Startsakalis Pievinė lingė
   
 Mažasis erelis rėksnys Kilnusis erelis Jūrinis erelis
   
 Žuvininkas Gyvatėdis Vapsvaėdis
   
 Pelėsakalis Sakalas keleivis Sketsakalis
   
 Juodasis peslys Lututė Tripirštis genys
   
 Didysis apuokas Žvirblinė pelėda Baltnugaris genys
   
 Tetervinas Kurtinys Pilkoji meleta
   
 Pilkoji gervė Juodasis gandras Rudasis peslys
   
 Griežlė Karvelis uldukas Didysis dančiasnapis
   
 Plėšrioji medšarkė Putpelė 

Žinduoliai

Ūdra (Lutra lutra) prie vandens telkinių, ypač prie didesnių upių - Nemuno, Merkio - sutinkama neretai.

Lūšis (Felis lynx) pastaruoju metu mūsų miškuose gausėja. 2012 metų apskaitos duomenimis, miškuose aptiktos 7 lūšys, o 2013 metais - apie 10-12. Išplitusios visoje teritorijoje, bet gausesnės Kabelių ir Musteikos girininkijose.

Stumbras (Bison bonasus) labai retai užklysta į mūsų miškus, kaip manome, iš Baltarusijos Respublikos. 2010-2011 metais pora stumbrų laikėsi Kabelių ir Musteikos miškuose. Vėlesniais metais šiose girininkijose nesutiktas, bet, sprendžiant pagal pėdsakus, dar atklysta.2013 metais stebėtas Švendubrės kaimo pievose netoli Druskininkų miesto.

Šikšnosparniai. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje aptiktas kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme). Druskininkų miesto teritorijoje stebėtas rudasis nakviša (Nyctalus noctula).

Didžioji miegapelė (Glis glis) aptikta Merkinės ir Norulių girininkijų teritorijose. Labai reta, aptikta tik keletas individų.

Baltasis kiškis (Lepus timidus) urėdijos miškuose nėra retas, aptinkamas visose girininkijose.

Šermuonėlis (Mustela erminea) retai pastebimas. Prieš keletą metų stebėtas prie Nemuno upės ties Druskininkais.

   
 Lūšis Ūdra Baltasis kiškis
   
 Stumbras Rudasis nakviša Didžioji miegapelė
   
 Šermuonėlis  

Ropliai ir varliagyviai

Lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca) aptinkamas Dzūkijos nacionalinio parko miškuose. Mažai ištirtas, nes dažnai supainiojamas su angimi. Stebėtas Musteikos girininkijoje.

Balinis vėžlys (Emys orbicularis) aptiktas Musteikos, Kabelių ir Merkinės girininkijų teritorijose. 2011 metų pavasarį vienas individas stebėtas Nemuno upėje ties Druskininkais. Retas.

Gyvavedis driežas (Lacerta vivipara) aptiktas Musteikos girininkijoje esančiuose pelkėtuose miškuose.

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) aptinkama kai kuriuose vandens telkiniuose, vietomis jos visai nėra. Negausi.

Europinė medvarlė (Hyla arborea) negausiai aptinkama Musteikos ir Kabelių girininkijose. Prieš keletą metų girdėta netoli Druskininkų esančiame Švendubrės kaime.

   
 Raudonpilvė kūmutė Lygiažvynis žaltys Medvarlė
   
 Balinis vėžlys Gyvavedis driežas 

Žuvys

Iš retų, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą žuvų urėdijos teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose aptinkamas vijūnas (Misgurnus fossilis). Skersnukis (Chondrostoma nasus) anksčiau buvo aptinkamas Nemuno upėje, bet per paskutinius 10 metų žvejai jo nebepagauna - matomai baigia išnykti.

Dėlės

Urėdijos teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose aptinkama medicininė dėlė (Hirudo medicinalis).

Moliuskai

Moliuskai urėdijos teritorijoje mažai tyrinėti. Prie Musteikos upelio aptikta mažoji suktenė (Vertigo angustior).

                                                             Vabzdžiai

Urėdijos miškuose aptinkami vabzdžiai mažai tyrinėti. Iš retųjų vabzdžių urėdijos teritorijoje aptikti geltonkojis žirgelis (Gomphus flavipes),drugiai taškuotasis melsvys (Maculinea arion), žalsvasis melsvys (Glaucopsyche alexis), smiltyninis melsvys (Polyommatus dorylas), stepinis melsvys (Polyommatus coridon), machaonas (Papilio machaon), pietinis marguolis (Zygaena angelicae), raudonžiedis marguolis (Zygaena ephialtes), raudonsparnė meškutė (Tyria jacobaeae), juodoji hesperija (Erynnis tages), šiaurinis perlinukas (Boloria frigga), pelkinis satyras (Oeneis jutta), vabalai Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri), marmurinis auksavabalis (Liocola marmorata), margasis grambuolys (Polyphylla fullo), ūsuotis dailidė (Ergates faber), retų rūšių bitės ir kamanės.

Machaonas, stepiniai melsviai ir marmurinis auksavabalis 

Augalai

Iš retųjų augalų urėdijos miškuose aptinkami:

Pataisai, paparčiai ir asiūkliai - statusis atgiris (Huperzia selago), patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata), daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum), šakotasis varpenis (Botrychium matricariifolium), virgininis varpenis (Botrychium virginianum), didysis asiūklis (Equisetum telmateia);

Žiediniai augalai - siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum), boloninis katilėlis (Campanula bononiensis), kalninė arnika (Arnica montana), gelsvasis pūkelis (Gnaphalium luteoalbum), miškinė monažolė (Glyceria nemoralis), plačialapis begalis (Laserpitium latifolium), pelkinė laksva (Hammarbya paludosa), dvilapis purvuolis (Liparis loeselli), tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens), dvilapė blandis (Platanthera bifolia), nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), mažoji gegužraibė (Orchis morio), smulkiažiedė gegužraibė (Neotinea ustulata), šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris), raudonasis garbenis (Cephalanthera rubra), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), Rusovo gegūnė (Dactylorhiza russowii), plačialapė gegūnė (Dactylorhiza majalis), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca), pelkinė šindra (Peplis portula), menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata), miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cuculata), didžiažiedė juodagalvė (Prunella grandiflora), vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), smiltyninis laibenis (Alyssum montanum), plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum), rėpliojantysis vėdrynas (Ranunculus reptans), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius), Borbašo gvazdikas (Dianthus borbasii), delavinio kelerija (Koeleria delavignei), Gorskio pūtelis (Tragopogon gorskianus), žalsvoji naktižiedė (Silene chlorantha), lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica), retažiedė miglė (Poa remota), dirvinė raugė (Agrostemma githago), lieknasis švylys (Eriophorum gracile), miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii), kalninė jonažolė (Hypericum montanum), siauralapė plautė (Pulmonaria angustifolia), penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster), gauruotoji žilė (Senecio congestus), lininė žarotūnė (Radiola linoides), svogūninė kartenė (Cardamine bulbifera), tarpinis rūtenis (Corydalis intermedia), kalninis pelėžirnis (Lathyrus montanus), širdinė dviguonė (Listera cordata), pietinė zubražolė (Hierochloe odorata), daugiametė blizgė (Lunaria rediviva), kampuotasis česnakas (Allium angulosum), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), smėlyninis eraičinas (Festuca psammophila), raistinė viksva (Carex magellanica), ežinė viksva (Carex muricata), laplandinis karklas (Salix lapponum), mėlynialapis karklas (Salix myrtilloides).

Samanos - plunksninė pliusnė (Neckera pennata), žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus), garbanotoji dvyndantė (Dicranum spurium), pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella).

Grybai - kimininis žemlielys (Geoglossum sphagnophilum), lazdyninis kelmenis (Dichomitus campestris), geltonasis kiškiaausis (Otidea onotica), šakotoji skylėtbudė (Polyporus umbellatus), ąžuolinė kepena (Fistulina hepatica), didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea), puslaisvis briedžiukas (Morchella semilibera), raukšlius kopūstgalvis (Sparassis crispa), krateriškasis taurūnis (Urnula craterium), bohemiškasis aukšliavarpis (Verpa bohemica), kurapkinis storplutis (Xylobolus frustulatus), mėsingasis dyglutis (Hydnum rufescens), piengrybis jautakis (Lactarius volemus), atskiroji lentarija (Lentaria byssiseda), raukšlėtasis trimitėlis (Pseudocraterellus sinuosus), tikroji raudonpintė (Pycnoporus cinnabarinus), didysis pievagrybis (Agaricus langei), tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum), geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus), meškinis dantūnėlis (Lentinellus ursinus).

 Kerpės - žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum), plačioji platužė (Lobaria pulmonaria), baltijinė ramalina (Ramalina baltica).

  

 Statusis atgiris                                                   Smiltyninis gvazdikas                                                                 

 Apačioje: mažoji gegužraibė, raudonasis garbenis



Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
Druskininkų regioninis padalinys

Įmonės kodas:    132340880
PVM kodas:      LT323408811

LT477300010153812692 AB Swedbank
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centre 

M.K.Čiurlionio g. 96, LT-66151

Druskininkai
Telefonas:  8-313-52425;
Faksas:      8-313-53310;
El. paštas:  info@dmu.lt



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai