Naujienos


Paukščių globa – ne pramoga, o įsipareigojimas

Prie žmonių namų jau renkasi tie paukščiai, kurie neišskrido ir sėsliai gyvens iki pavasario.

Lietuvoje žiemoja daugiau kaip 70 rūšių sparnuočių, bet tik daliai jų reikia žmogaus globos. Lesyklose paprastai lankosi iki 20 rūšių paukščių, o aktyviai - tik 4-5 rūšių. Gamtosaugininkai primena, kad lesyklos įrengiamos ne akims į atskridusius paukščius paganyti, o jiems nuolat maitinti. Pakabinę lesyklą įsipareigojame, kad ji niekada nebūtų tuščia.

Prie lango, turėklo, namo sienos tvirtinama lesykla turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai medinė. Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Ji gali būti su stogeliu, tačiau puikiai tiks ir be stogo įrengta lesykla - paprasta, plokščia, su krašteliais. Nuo jos gali tekti kasdien valyti sniegą, tačiau be to neapsieisime ir prižiūrėdami kitokias lesyklas. Plati ir atvira lesykla patraukli daugeliui paukščių, pavyzdžiui, juodagalvei sniegenai, svilikui, čimčiakams, šiauriniams kikiliams, startoms.

Lesyklas galima gaminti iš plastmasinio vamzdžio (ar butelio) - jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, riešutinei, kitiems varniniams paukščiams bei stambesniems geniams. Kai kas lesyklai panaudoja tuščią kartoninę pieno pakuotę, kuri, nors ir nėra graži, tačiau savo funkciją atlieka. Svarbiausia - nepamiršti šių pakuočių surinkti atėjus pavasariui ar joms suirus žiemą. Labai naudinga paukščių lesinimo aikštelė. Nuvalytoje bent 4 kv. m aikštelėje pilamos pabiros, surinktos žolių sėklos, žiemą šis maistas paįvairinamas saulėgrąžomis. Tokioje aikštelėje mėgsta lankytis daugelis atvirus plotus mėgstančių paukščių, kai kada net kurapkos.

Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus riebalus. Paukščių lesykla - lyg įžadai sparnuočiams, kad jais rūpinsimės iki pavasario. Tačiau nepamirškime, kad pripratę prie mūsų teikiamos pagalbos, paukščiai jos tikėsis visada.

 

Kol kas ežeruose matyti dar daug vandens paukščių - gulbių nebylių, didžiųjų dančiasnapių, didžiųjų ančių, laukių. Dabar šie sparnuočiai ramūs, bet, kai susidarys ledas, turės skubėti į neužšalusius vandenis didesnėse upėse.

Kasmet, kai užšąla vandens telkiniai, gamtosaugininkus užgriūva pranešimai apie neišskridusius paukščius. Juos pamatę ant ledo, žmonės ima nerimauti dėl jų likimo, ragina kuo skubiau gelbėti. Tačiau toli gražu ne visada paukščiams reikia pagalbos.

Pirmosiomis dienomis, kai užšąla ežerai ar tvenkiniai, sparnuočiai visai gerai jaučiasi. Jie sotūs, nebijo šalčio. Todėl antys ir gulbės gali bent porą dienų tūpinėti ant ledo, plaukioti mažutėse properšose. Kai išalks ir patirs, kad ledas netirpsta, pakils kelionėn ir žiemaviečių paieškon.

Tokie paukščiai - sveiki ir stiprūs. Jų nereikia gelbėti. Kas kita - paliegę, negalintys skristi. Jiems gali padėti Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai. Apie tokius paukščius reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, bet tik įsitikinus, kad jie iš tiesų yra sužeisti ar paliegę.

2017 12 04


Valstybės įmonė
Druskininkų miškų urėdija

Įmonės kodas:    252145020
PVM kodas:      LT521450219

LT317300010002217791 AB Swedbank
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centro Alytaus filiale

M.K.Čiurlionio g. 96, LT-66151

Druskininkai
Telefonas:  8-313-52425;
Faksas:      8-313-53310;
El. paštas:  info@dmu.lt



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai