Naujienos


Baldų pramonės ir biokuro plėtra augins žaliavos kainas

Medienos poreikis per artimiausius kelerius metus tik augs. Planuojami nauji biokuro katilai ir medžio plokščių gamybos pajėgumai suris vis daugiau žaliavų ir energetikos išteklių. Gretimose valstybėse žaliavos poreikis taip pat didėja - tiek pramonėje, tiek energetikoje.
Valstybinės miškų tarnybos specialistai skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje iškirsta beveik 11 mln. kub. m medienos, beveik visa ji buvo sunaudota - 10,61 mln. kub. m. Didžiausi smulkesnės medienos ir medienos pramonės atliekų naudotojai yra du - baldų pramonė ir iš biokuro šilumą gaminantys energetikai.

Plečiasi ir biokuras, ir baldininkai
Per artimiausius penkerius metus planuojama plėtra tiek biokuro, tiek medienos perdirbimo sektoriuose. „Lietuvos energijos" statomuose 174 MW šiluminės galios Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro įrenginiuose, bendrovės skaičiavimu, per metus bus sudeginama 400-450.000 t biokuro (tai atitinka apie 432.000 kub. m smulkintos medienos).
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), planuojantys du naujus 100 MW suminės galios biokuro katilus, ketina per metus juose sunaudoti apie 29.250 tne biokuro (tai atitinka 149.175 kub. m smulkintos medienos). „Lietuvos energija" projektą tikisi baigti iki 2020 m. šildymo sezono, tuo pačiu metu plėtrą baigti ketina ir VŠT.
Abi bendrovės tikina, kad jų projektai nepadarys reikšmingos įtakos biokuro kainai. VKJ planuoja startuoti tuo pat metu, kaip ir atliekų deginimo jėgainės Vilniuje ir Kaune. Bendrovės atstovų teigimu, jos sumažins biokuro poreikį šių miestų šilumos gamyboje.
„Dvi numatomos statyti katilinės biokuro suvartojimą (šilumos gamybai) Lietuvoje padidintų tik apie 6%", - raštu komentuoja VŠT atstovai.
Santūriai biokuro plėtrą vertina ir Virginijus Ramanauskas, biomasės energetikos asociacijos „Litbioma" prezidentas.
„Energetikos sektoriuje daug naujų biokuro projektų nenusimato - visa kita, išskyrus VKJ, tėra smulkmenos, plėtra tikrai daug mažesnė nei ankstesniais metais", - aiškina p. Ramanauskas.
Be šilumos gamintojų, plečiasi ir baldininkai. Vakarų medienos grupė planuoja medžio drožlių plokščių gamyklą prie Klaipėdos, o „Grigeo Baltwood" - plaušo plokščių gamybos plėtrą.
Vaidotas Jonutis, „Baltpool" pardavimo skyriaus vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Sigitas Paulauskas, Vakarų medienos grupės (VMG) valdybos pirmininkas, skaičiuoja: abiem naujiems stambiems baldų pramonės projektams papildomai prireiks apie 1,5 mln. kub. m technologinės medienos per metus: VMG - apie 700.000 kub. m, „Grigeo Baltwood" - apie 800.000 kub. m.

Paklausa auga ne tik Lietuvoje
Biokuras gali pradėti keliauti į Daniją ar Švediją, kai jo prireiks ten plėtojamiems dideliems biokuro jėgainių projektams. Baldininkams reikalingos žaliavos dairosi ir naujus drožlių plokščių ar celiuliozės gamybos pajėgumus valdančios bendrovės Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje.
„Didesnė bėda - net ne mūsų vidaus konkurencija, o latvių ir lenkų rinkos. Stovi mūsų lentpjūvės uždarytos po mėnesį du, nes visi rąstai nuo šiaurinės Lietuvos sienos iki Vilniaus-Kauno autostrados į Latviją išvežti. Ir iki baldininkų ta problema atslinks, jei mūsų valdžia nieko nedarys", - įspėja Arvydas Urbis, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovas.
Biokuro poreikį iš už jūros jaučia ir energetikai - Mantas Burokas, Vilniaus šilumos tinklų vadovas, atkreipia dėmesį, kad didelę biokuro plėtros programą vykdo Švedija.
Vaidotas Jonutis, biokuro biržos operatorės UAB „Baltpool" pardavimo skyriaus direktorius, pirštu beda į Daniją: „Baltijos jūros regione formuojasi biokuro rinka.
Pats biokuras nėra labai kaloringas, tad jo transportuoti dideliais atstumais nelabai apsimoka, bet regionas yra palyginti nedidelis. Tokios šalys kaip Danija neturi savo biokuro, o ten įgyvendinami projektai yra milžiniški. Juos aprūpinti reikės. Viena iš pagrindinių krypčių, iš kur jie planuoja įsivežti biokurą, yra Baltijos šalys."

Numato kainų ir importo augimą
„Jei pramonė ir toliau skelbs tokius optimistinius investicinius planus, gali susidaryti situacija, kai žaliavos kaina nebebus svarbiausias dalykas. Bus svarbiausia, ar užtenka žaliavos", - prognozuoja Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas.
Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Į tą pačią konkurencinę kovą, anot jo, įsiterpia ir energetikai, nes ir biokuro, ir medienos plokščių gamintojai iš principo naudoja tą pačią medienos žaliavą. Ponas Jonutis taip pat konstatuoja, kad vietos žaliavos augančiai pasiūlai patenkinti neužteks.
„Mums, ko gero, biokuras bus importuojamas iš Baltarusijos, nes mums tai labiausiai tinka. Latvija ir Estija importuoja iš Rusijos. Importo srautai bus labai svarbūs, nes su vietos ištekliais - niekaip. Medienos, kiek turime, neturėtų užtekti", - įsitikinęs p. Jonutis.
Valdas Jurkevičius, „Vilniaus energijos" ir „Litesko" rinkų analitikas, taip pat pritaria, kad auganti paklausa verčia tikėtis kainų šuolio ir didesnio reikalingų žaliavų importo iš užsienio. Augančios kainos, anot jo, gali apmalšinti ir vietos rinkai reikalingos medienos eksportą į užsienį.
„Jei paklausa didės tokiais pačiais tempais, tai atsilieps kainai. Nemanau, kad pasiūla taps tokia kritiška, jog jos imtų trūkti, veikiau galime tikėtis kainos šuolio", - prognozuoja jis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, malkinės medienos ir skiedrų bei atraižų importas auga jau trečius metus iš eilės ir per pirmuosius devynis šių metų mėnesius jau viršijo 2014 m. pasiektą importo vertę. Šiais metais per pirmuosius tris ketvirčius žaliavos importuota už 27,56 mln. Eur - 56,1% daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.
Ponas Pivoriūnas vis dėlto atkreipia dėmesį, kad žaliavos importas iš Baltarusijos taip pat gali sustoti. Anot jo, šalies valdžia ne pirmus metus žada įvesti žaliavinės medienos muito mokestį, ir girdėti vis rimtesnių signalų, kad 2018 m. ar 2019 m. šie baltarusių planai gali tapti tikrove.
Privačių miškų savininkams naujienos apie investicijas į biokuro energetikos plėtrą, apdirbimo pajėgumus, anot jo, teikia optimizmą - tai prielaidos, kad medienos žaliavos kainos nebekris, o gal ir kils.
„Didesnės kainos - normalūs lūkesčiai, nes mažesnes kainas, nei yra dabar, sunku įsivaizduoti, pasiektas dugnas. Ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje, JAV. Čia įsiveržė Rusija - visus užvertė žaliava", - aiškina p. Pivoriūnas.

Kelios pušelės apykreivės likę
VŽ pašnekovai sutinka, kad dėl biokuro ir baldų pramonės segmentams reikalingos žaliavos įtampa auga, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvos miškai augant paklausai gali patiekti daugiau reikalingos žaliavos, nei tiekia dabar. Ponas Jonutis tikina, kad požiūris į miško atliekas gali pasikeisti, pradėjus augti biokuro kainai.
„Biokuro sektoriuje daug lemia kaina, nes neapsimoka iš miško traukti menkavertes atliekas ir parduoti jas kaip biokurą, jei jo kaina yra žema. Jei kaina didesnė, jas panaudoti verta. Dėl to biokuro pasiūla šokteli", - dėsto p. Jonutis.
Be to, jis pastebi, kad dalis į biokuro rinką patenkančios medienos čia atsiranda ne tik iš oficialių kirtimų, bet ir iš laukų valymo, kai susidaro biokurui tinkamos medienos kiekiai, tačiau tai nepatenka į oficialią kritimų statistiką.
Ponas Pivoriūnas ragina atlaisvinti miškininkams taikomus apribojimus. Jo teigimu, įtampa dėl žaliavos sumažėtų, jei valstybė atsisakytų 2015 m. įvesto 5% mokesčio privačių miškų savininkams už iškirstą mišką - anot jo, tai buvo viena priežasčių, kodėl kirtimai privačiuose miškuose pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo. Antras rezervas, anot p. Pivoriūno, - perbrendę medynai, kurių plotas, mokslininkų skaičiavimais, siekia apie 300.000 ha.
„Rezervai čia didžiuliai, ypač plokščių ir biokuro žaliavai", - dėsto p. Pivoriūnas.
Trečiasis rezervas, jo nuomone, yra miškai, numatyti nuosavybės teisėms atkurti. Tai niekam nepriklausantys apleisti, netvarkomi medynai, kurių plotai siekia šimtus tūkstančius hektarų.
Mariaus Aleinikovo, Lietuvos agrarinių ir miškų centro filialo Miškų instituto direktoriaus, nuomone, ir medienos plokščių, ir biokuro gamybai tinkamos žaliavos šalies miškuose yra per akis.
„Mes šiuo metu iškertame tik 50-60% miškų prieaugio, jau vien dėl to be problemų galėtume padidinti žaliavos naudojimą - tereikia apsispręsti šiek tiek padidinti metines kirtimų normas", - sako p. Aleinikovas.
Tiesa, Aplinkos ministerija šiuo klausimu skubėti neketina. Martynas Norbutas, aplinkos viceministras, sako, kad kitąmet kirtimo normos tikrai nebus didinamos, tačiau šis klausimas bus pradėtas svarstyti.
„Vieni mokslininkai tvirtina, kad kirtimo normą reikia didinti, nes, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje miškų prieaugis smarkiai didesnis, nei miško iškertama. Kiti pateikia priešingą informaciją. Pradėsime diskusijas, gilinsimės į argumentus - kirtimų mastas nėra vien ekonomika, bet ir aplinkosaugos dalykai, būtina rasti pasvertą balansą", - teigia viceministras.

Eglė Markevičienė, Naglis Navakas, Verslo žinios

2017 11 30


Valstybės įmonė
Druskininkų miškų urėdija

Įmonės kodas:    252145020
PVM kodas:      LT521450219

LT317300010002217791 AB Swedbank
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centro Alytaus filiale

M.K.Čiurlionio g. 96, LT-66151

Druskininkai
Telefonas:  8-313-52425;
Faksas:      8-313-53310;
El. paštas:  info@dmu.lt



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai