Saugomos teritorijos


 

                             SAUGOMOS TERITORIJOS VĮ DRUSKININKŲ MIŠKŲ URĖDIJOJE

 

 

Rezervatai

    Griežčiausias apsaugos režimas yra   dviejuose gamtiniuose rezervatuose, kurių bendras plotas yra 1826 ha. Juose nevykdoma jokia ūkinė veikla.

    Musteikos gamtinis rezervatas yra pietinėje parko dalyje, tarp Musteikos kaimo ir valstybinio Čepkelių rezervato. Jis apima pelkėtą Musteikos upelio aukštupį ir jį supančius miškus. Čia Dvarno saloje kyla aukštos ir lieknos, remiančios dangų eglės, kokių nerasi kitur Lietuvoje, paupių viksvynuose peri gervės, turtinga žoline augalija išsiskiria juodalksnynai, gausu uoksinių paukščių.

    Skroblaus rezervatas apima Skroblaus upelio vidurupį ir žemupį tarp Kapiniškių ir Dubininko kaimų. Jo tikslas - išsaugoti unikalų pralaužtinio kanjoninio slėnio gamtinį kompleksą, Skroblaus upelio ir jo intakų hidrografinę struktūrą ir hidrologinį režimą. Tarp Kapiniškių ir Rudnios kaimų išliko senovinės geležies liejyklos pėdsakai, ties Aukštagirio vienkiemiu yra unikali saugomų augalų rūšių radimvietė, kur nedideliame plote kartu auga raudonasis garbenis, didžiažiedė juodgalvė, tamsialapis skiautalūpis, žalsvoji naktižiedė.

Kraštovaizdžio draustiniai

 

    Didžiausią urėdijos teritorijoje esančių draustinių dalį pagal plotą sudaro kraštovaizdžio draustiniai, užimantys net 9386 ha. Juose saugomi ne tik vertingiausi parko kraštovaizdžiai, bet ir augalų bei gyvūnų buveinės, etnografiniai kaimai.

    Raigardo kraštovaizdžio draustinis išsidėstęs Druskininkų miesto pašonėje, šalia etnografinio Švendubrės kaimo. Draustinis apima Raigardo  slėnį su jį supančiais miškais. Slėniu teka Kubilnyčios upelis, kuris prieš įtekėdamas į Nemuną dar susilieja su jo  senvage, vadinama Nemunykščiu. Nuo buvusios Raigardo muitinės atsiveria vaizdinga Raigardo slėnio panorama, status šlaitas veda žemyn prie Kubilnyčios upelio. Dalis slėnio užpelkėjusi dėl bebrų veiklos, dėl to ši slėnio dalis tapo nepereinama.   

    Draustiniais paskelbtos vertingiausios didžiųjų parko upių atkarpos. Nemuno kraštovaizdžio draustinis apima rėvingą pralaužtinį Nemuno vidurupio slėnį tarp Merkinės ir Krikštonių su unikaliais geomorfologiniais ir hidrografiniais elementais (raguvomis, salomis, skardžiais ir rėvomis), būdingais panemunės kaimais, archeologinėmis vertybėmis ir raguvėtų miškų biocenozėmis. Liškiavos draustinyje saugomas vienas raiškiausių Lietuvoje Nemuno vingių su istoriškai ypač vertingais piliakalniais, architektūriniu vienuolyno ansambliu, unikaliais geomorfologiniais panemunės raguvyno ir Krūčiaus upelio slėnio kompleksais. Merkio draustinis, į kurį patenka visas parko teritorijoje esantis Merkio upės žemupio slėnis ir Skroblaus žemupys, vertingas ne tik kaip slėninio kraštovaizdžio etalonas su būdingais girinių dzūkų kaimais ir archeologiniais radiniais. Pietinės ekspozicijos Merkio ir Nemuno santakos šlaituose išliko unikalios stepinių pievų bendrijos, užliejamose salpinėse pievose dar neretos griežlės, paupiuose galime sutikti ir tulžių, didžiųjų dančiasnapių, pastebėti medžiojančias ūdras.

    Kapiniškių kraštovaizdžio draustinis apima unikalias Skroblaus upelio ištakas ir aukštupį su gausiais šaltiniais, platų jo slėnį su būdinga vienkieminio Kapiniškių kaimo žemėnaudos struktūra, etnografiškai vertingą Margionių kaimą. Skroblaus slėnyje ant kalkingų dirvožemių susiformavo labai savitos augalų bendrijos, čia daug saugomų augalų ir vabzdžių rūšių. Visai kitoks kraštovaizdis saugomas Lizdų draustinyje šiaurvakarinėje parko dalyje - raiškus moreninis kalvynas su giliais termokarstiniais duburiais, Lizdų, Galvinio ir Bedugnio ežerais, vertingas paežerines pelkes, Ežeryno akmens amžiaus stovykla. Daug archeologiniu vertybių ir Glyno draustinyje, kuris apima šiaurinėje parko dalyje raiškiame dubaklonyje esanti Glyno ežerą, Glynupio upelį ir penkių senovinių stovyklaviečių kompleksą.

 

 

 

Gamtiniai draustiniai

 

    Gamtiniai draustiniai užima 8551 ha, nuo kompleksinių kraštovaizdžio draustinių jie skiriasi tuo, kad didesnis dėmesys skiriamas atskirų kraštovaizdžio komponentų (reljefo, augalijos, gyvūnijos) išsaugojimui.

 

Geomorfologiniai draustiniai

 

    Juose saugomi charakteringi arba unikalius reljefo elementai. Urėdijos veiklos teritorijoje jie sudaro didžiausią gamtinių draustinių dalį. Dviejuose draustiniuose saugomos Dzūkijos žemyninės kopos - Alkūnės kampo draustinyje į pietus nuo Marcinkonių saugomos parabolinės kontinentinės kopos, Šunupio draustinyje į rytus nuo kaimo esantis miškingas didžiųjų kopų masyvas su charakteringa flora ir fauna.

   Dar trys geomorfologiniai draustiniai skirti išsaugoti charakteringiems Nemuno slėnio reljefo elementams. Uciekos draustinyje, apimančiame Uciekos ir Krušonių kaimus bei jų miškingas apylinkes Nemuno dešiniajame krante saugomi unikalūs eroziniai Nemuno slėnio šlaitų kompleksai su skardžiais ir cirkais, atsiveriančiais grioviniais intakų slėniukais. Tarp Žeimių ir Gudelių kaimų Nemuno upės vingyje esančiame Gudelių draustinyje saugoma didžiausios Lietuvoje Panaros terasinės sistemos žemutinė dalis su unikaliu tarprumbių geomorfologiniu kompleksu ir jam būdinga augalija. Pakrykštės draustinyje į pietus nuo Ryliškių kaimo galima pasigrožėti unikaliu Nemuno senslėniu ir Pakrykštės eroziniu cirku. Dzūkijos moreninių aukštumų pietinių atšlaičių reljefą reprezentuoja į šiaurę nuo Merkinės miestelio esantis Merkinės draustinis. Straujos draustinis - apima į šiaurės vakarus nuo Merkinės esantį Straujos upelio slėnį, Laujos ir Mikalauciškės ežerus, vertingus paslėnio miškus.

 

Hidrografiniai draustiniai

 

    Dzūkijos upių tinklo vertingiausi elementai saugomi ne tik kraštovaizdžio, bet ir hidrografiniuose draustiniuose. Visa išlikusi neištiesinta, smulkiai vingiuota Grūdos upės dalis ir platus salpinis slėnis su gausiomis senvagėmis patenka į Grūdos draustinį. Netiesų draustinis, apimantis Apsingės slėnį ir visą Kempės upelio baseiną, su unikaliu Netiesų mažųjų ežerėlių hidrografiniu kompleksu, pasižymi ir botaniniu požiūriu vertinga šaltiniuotų pelkių augalija.

 

Telmologiniai draustiniai

 

    Tai draustiniai skirti pelkių išsaugojimui. Į juos patenka ir 3 Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančios pelkės. Savita tarpinio tipo pelkių augalija pasižymi Bakanauskų draustinis, kuriame auga saugomos pelkių rūšys - patvankinis pataisiukas, laplandinis karklas, dėmėtoji. Didžiabalės draustinis apimantis tarpinio tipo pelkę į šiaurryčius nuo Musteikos kaimo. Viena didesnių Pietryčių Lietuvoje miškingų aukštapelkių su tetervinų ir kurtinių tuoktavietėmis, gervių perimvietėmis saugoma Imškų (Įmiškių) draustinyje į pietus nuo Musteikos kaimo.

 

Botaniniai draustiniai

 

    Botaniniuose draustiniuose pagrindinis dėmesys yra skiriamas retų arba būdingų tam tikram regionui augalų bendrijų ir rūšių išsaugojimui. Subartonių miško botaniniame draustinyje saugomos nacionaliniame parke retai tesutinkamos, bet Dzūkų aukštumoms būdingos eglynų su ąžuolo priemaiša bendrijos, pasižyminčios gana turtinga žoline augalija.

 

Ornitologiniai draustiniai

 

   Ornitologiniuose draustiniuose didžiausias dėmesys skiriamas retų arba būdingų tam tikram regionui ar biotopui paukščių rūšių išsaugojimui, išsaugant šioms rūšims tinkamą biotopą, maitinimosi ir veisimosi sąlygas. Cimakavo ornitologiniame draustinyje, kuris apima 369 ha šlapių miškų ir pelkių, saugomos retos paukščių rūšys - gervės, juodieji gandrai, kurtiniai, tetervinai, reti plėšrieji paukščiai. Ūkinė veikla draustinyje nevykdoma, išskyrus pavienius atvejus, kai likviduojami vėjavartų ar miško kenkėjų židiniai. Didelėje draustinio dalyje išskirtos kertinės miško buveinės, kuriose bet kokia žmogaus veikla neleidžiama.

 

Kultūriniai draustinai

 

   Urėdijos veiklos teritorijoje išskirti 2 etnokultūriniai (Musteikos ir Žiogelių), vienas urbanistinis (Merkinės) ir vienas memorialinis draustinis (Subartonių). Kiti vertingi kaimai, kaip kad Dubininkas,  Kapiniškės, Švendubrė ar Liškiava patenka į kitas saugomas teritorijas ir tvarkomi pagal atskirus reglamentus.

    Musteikos etnokultūrinis draustinis apima pietinėje parko dalyje esantį Musteikos kaimą ir jo aplinką. Jo tikslas išsaugoti vieną iš etnografiškai vertingiausių ir geriausiai išlikusių girinių dzūkų kaimų erdvinę planinę struktūrą, etnines tradicijas bei tradicinę gyvenseną. Panemunių dzūkų kaimų erdvinę planinę struktūrą bei etnines tradicijas reprezentuoja Žiogelių etnokultūrinis draustinis pietvakarinėje parko dalyje. Istorinio Merkinės miestelio išsaugojimui įsteigtas Merkinės urbanistinis draustinis, kurio tikslas - išsaugoti ir eksponuoti miestelio planinę - erdvinę struktūrą su centrine aikšte, pastatais, kultūriniu sluoksniu, bažnyčia, piliakalniu, kultūriniu sluoksniu. Yra parke ir Subartonių memorialinis draustinis, įkurtas išsaugoti ir eksponuoti rašytojo Vinco Krėvės Mickevičiaus gimtinės aplinką, namą - muziejų, kapines ir kitas vietas, susijusias su rašytojo atminimu.

 

Natura 2000 teritorijos

 

    Įgyvendinant Europos Sąjungos „Gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos" bei „Paukščiams svarbių teritorijų išsaugojimo" direktyvas,  Lietuvoje steigiamos teritorijos europinės svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti. Visi Dzūkijos nacionalinio parko miškai išskirti kaip Natura 2000 teritorija , ypač lygučių, lėlių, lutučių. žalvarnių, kurtinių ir tetervinų apsaugai. Beveik visą nacionalinį parką numatyta paskelbti ir buveinių apsaugai svarbia Natura 2000 teritorija. Ji būtų skirta 8 saugomų buveinių išsaugojimui, tame tarpe natūraliems kerpšiliams, upelių sraunumų su kurklėmis, nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveinėms, taip pat plačialapės klumpaitė, pelkinės uolaskėlės, pelkinio purvuolio, Šneiderio kirmvabalio apsaugai. Parko upės svarbios ūdros,mažosios nėgės, kartuolės, paprastojo kūjagalvio ir salačio išlikimui.

 

Kertinės miško buveinės

   Kertinėse miško buveinėse saugomas visas gamtos kompleksas, jose galioja rezervatinis režimas.  Tai įsiterpę tarp kitų miškų vertingi miškų sklypai su sengirėmis, pelkėmis, augalų ir gyvūnų bendrijomis. Kertinės buveinės išskirtos 370 ha plote.

Gamtos paveldo objektai

 

    Urėdijos teritorijoje esantys miškai išsiskiria ir valstybės saugomų gamtos paveldo objektų gausa - čia yra net 61 valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, 80 kultūros vertybių ir paminklų. Ne visi jie patraukia akį savo vaizdingumu ar ypatingomis charakteristikomis, tačiau yra nepaprastai svarbūs mokslui ir savo krašto gamtos pažinimui. Gamtos paminklais paskelbti:

 

Gūbrys tarp Galvinio ir Bedugnio ežerų (Alytaus raj.); 

Krušonių ir Uciekos skardžiai dešiniame Nemuno krante; 

Ūlos skardžiai tarp Zervynų ir Mančiagirės; 

Mardasavo skardis dešiniame Merkio krante tarp Mardasavo ir Puvočių; 

Rudnios (prie Skroblaus) cirkas bei pietinis ir šiaurinis kalvaragiai; 

Didžioji Jonionių griova ir Sarkajiedų dauba kairiame Nemuno krante žemiau Merkinės; 

Bajorės ir Siuvėjo rėvos Nemune; 

Skroblaus versmės; 

Ežerėliai netoli Netiesų kaimo - Dumblys, Giluišis, Netiesa, Netiesėlis; 

Bedugnio ežeras netoli Lizdų kaimo (Alytaus raj.); 

Lietuvio liepa Margionyse. 

Saugomiems gamtos paveldo objektams priskirti dar 30 medžių -  drevėtos pušys arba dravės - senosios bitininkystės reliktai. Savitas saugomas botaninis objektas yra Aukštagirio augavietė Skroblaus rezervate, kur mažame plote auga 5 saugomos augalų rūšys.

 

 Druskininkų miškų urėdijos ypatingos vertės miškų identifikavimo ir registravimo tvarka



Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
Druskininkų regioninis padalinys

Įmonės kodas:    132340880
PVM kodas:      LT323408811

LT477300010153812692 AB Swedbank
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centre 

M.K.Čiurlionio g. 96, LT-66151

Druskininkai
Telefonas:  8-313-52425;
Faksas:      8-313-53310;
El. paštas:  info@dmu.lt



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai