Miškotvarkos projektas


 

VĮ Druskininkų miškų urėdijos 2012-2021 metų vidinės miškotvarkos projekto santrauka

Vidinės miškotvarkos projektas - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Vidinis miškotvarkos projektas parengtas VĮ Druskininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai iki 2021 m. gruodžio 31 d. Projektavimas atliktas naudojant 2011 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (Žin., 2010, Nr. 45-2182), patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo", sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą - 2010 m spalvotus ortofotografinius žemėlapius ir 2010 m. spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Lauko darbų metu natūroje nustatyta:

•· medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

•· augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

•· pomiškio ir trako būklė;

•· miškų sanitarinė būklė.

Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės sekančiam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo, miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

•· miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

•· saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

•· miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

•· miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

VĮ Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 61 tūkst. ha iš jo 60,2 tūkst. ha miško žemės. Teritorijos miškingumas 75,6%. VĮ Druskininkų miškų urėdijos valdomas plotas yra 26492 ha, iš jo patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų yra 26405 ha ir 87 ha kitų plotų ( keliai su danga, užstatytos teritorijos ir kt.). Miško žemė sudaro 26095 ha. VĮ Druskininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomi miškų plotai sudaro 43%, bendro inventorizuoto ploto.

VĮ Druskininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas pagal 2011 m. gruodžio 5 d. VĮ Druskininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto parengimo paslaugų sutartį Nr. 11/12-02 su VĮ Druskininkų miškų urėdija, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra informacija apie visų nuosavybės formų miškus.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visi VĮ Druskininkų miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai (26405 ha) priskirti septynioms girininkijoms: Grūto, Druskininkų, Latežerio, Kabelių, Norulių, Merkinės ir Musteikos. Girininkijose valstybinės reikšmės plotai svyruoja nuo 2,9 tūkst. ha (Kabelių girininkija) iki 4,4 tūkst. ha (Norulių girininkija). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,8 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 950 kvartalus, o kvartalai į 11421 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 49,5 ha, taksacinio sklypo plotas - 2,3 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti miškų grupėms ir pogrupiams: I grupės (rezervatinių) miškų yra 6,9% (1816 ha), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) sudaro 18,3% (4842 ha), III grupės (apsauginiai miškai) - 16,7% (4409 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) - 58,1% (15337 ha) ploto.

Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 25199 ha, 42% medynų yra kultūrinės kilmės (įveisti sodinant). Neapaugusių mišku plotų yra 241 ha (0,9% miško žemės ploto), iš jų 162 ha kirtavietės, 41 ha - miško aikštės, ir 38 ha - žuvę medynai. Ne miško žemės yra 309 ha (1,2% bendro ploto), iš jų pelkių 214 ha, trasų (platesnių nei 10 m. ) 35 ha.

Bendras medynų tūris yra 6,24 mln.m3. Vidutinis medynų tūris hektare - 248 m3, brandžių medynų - 305 m3, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 6,55 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,79, vidutinis visų medynų amžius - 65 metai.

Vyrauja spygliuočių medynai - pušynai sudaro 86%, eglynai 4% medynų ploto. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai 5%, juodalksnynai - 4%, drebulynai - 0,2% medynų ploto. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosialapiai, klevai) auga tik 38 ha plote (0,1%).

Medynai pagal brandumo grupes III ir IV grupių miškuose pasiskirsto taip: jaunuolynai sudaro 27%, pusamžiai - 55%, pribręstantys - 7% ir brandūs - 11% ploto.

Vyrauja normalaus drėgnumo (78%), vidutinio derlingumo augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės sudaro 13%, iš jų nusausintos apie 2% ploto.

VĮ Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje yra Dzūkijos nacionalinis parkas ir trys valstybiniai draustiniai - Cimakavo ornitologinis, Raigardo kraštovaizdžio ir Druskininkų botaninis draustinis. Taip pat urėdijos teritorijoje yra biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos - trys paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir trys vietovės atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

Valstybės saugomose teritorijose VĮ Druskininkų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškai sudaro 11,6 tūkst. ha (44% bendro urėdijos valstybinės reikšmės miškų ploto). Natura 2000 teritorijose valstybinės reikšmės miškų - 11,2 tūkst. ha.

Miško ūkinės veikos 2002-2011 metais analizė

Miškotvarkos projekte pateikta 2002 m. miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtys 2002-2011 metams, jų įvykdymo analizė ir įvertinimas. Analizuojant ūkinę veiklą panaudoti ir 1988 m. miškotvarkos duomenys. Valstybinių miškų plotas kito. Todėl už ilgesnį laikotarpį analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant paskutinio vykmečio (2002-2011 m.) duomenų analizei, ją atliekant 26095 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos, atlikus valstybinės reikšmės miškų rodiklių analizę, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

•1) Miško plotų kaita. VĮ Druskininkų miškų urėdijos plotas sumažėjo apie 190 ha. Plotas sumažėjo, nes atlikus kadastrinius matavimus buvo išjungti iš miško žemės keliai, pievos, kurie neatitinka keliamų miško žemės reikalavimų. Atnaujinus georeferencinį pagrindą buvo pakoreguotos vandens telkinių ribos, patikslintas kelių sluoksnis bei jų važiuojamosios dalies pločiai.

•2) Miškų rūšinės sudėties kaita. Spygliuočių medynų plotas 2002-2011 m. padidėjo 143 ha. Medžių rūšių kaita VĮ Druskininkų miškų  urėdijos patikėjimo teise valdomuose ir naudojamuose miškuose vertintina teigiamai. Spygliuočių medynų plotas padidėjo dėl savalaikių, bei kokybiškų ugdomųjų kirtimų vykdymo, taip pat dalis apaugančių pelkių buvo inventorizuotos medynais. Minkštųjų lapuočių plotas sumažėjo (29 ha). Drebulynų plotas sumažėjo (16 ha), dėl šiuose medynuose vykdytų pagrindinių kirtimų ir kirtaviečių atkūrimo kitomis vertingesnėmis medžių rūšimis.

•3) Miško kirtimų analizė. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto suprojektuota iškirsti likvidinio tūrio: 2002 m. - 2,6 m3 (2012 m. - 2,9 m3 projektuojama). Kertant žymiai mažiau prieaugio, vyko tolydus medienos tūrio kaupimas, ypač II grupės (6,9 m3/ha) miškuose. Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose papildomai sukaupta apie 1,3 mln. m3 medienos. Vienas iš trūkumų vykdant medienos naudojimą yra: ugdomųjų (retinimo) kirtimų apimtį urėdija įvykdė 95 proc. (pagal plotą), dėl ko nepilnai įvykdyti šių kirtimų tikslai.

•4) Medynų struktūra. Esama medynų amžiaus struktūra nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. Pušynuose jaunuolynai tesudaro 27%, kai eglynuose 36%. Brandžių medynų plotas sumažėjo 89 ha, tačiau perbrendusių medynų plotas, mažėja nevisų medžių rūšių. Labiausiai kaupiasi perbrendę minkštųjų lapuočių (juodalksnynų, beržynų) medynai. Minkštųjų lapuočių vidutinis amžius artėja prie perbrendusių medynų amžiaus, todėl neišvengiamai kaupsis ir didės perbrendusių medynų plotai.

•5) Medynų tūrio kaita. Inventorizacijos metu nustatyti didesni medynų tūriai, lyginant su praėjusios inventorizacijos duomenimis. Bendras medynų tūris didesnis 54 m³/ha. Brandžių medynų tūris didesnis 37 m³/ha. Vidutinis tūris didėja, nes šios inventorizacijos metu didesnis dėmesys skirtas vidutinių taksacinių rodiklių nustatymui medyne, ypač  medynų vidutiniam aukščiui nustatyti. Vidutinis brandžių medynų tūris padidėjo ir dėl pasikeitusių II ardo išskyrimo normatyvų, taip pat medienos prieaugio medynuose bei savalaikių kirtimų.

•6) Miško atkūrimas. Per vykmetį (2002-2011 m.) plynai iškirsta 972 ha medynų. Želdinta 68% kirtaviečių, savaime atžėlė 18%, dar neatkurtos kirtavietės užima 14% ploto. Įveista 856 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai sudaro 73,4%, patenkinami - 26,5%, blogi - 0,1%. Žuvusių želdinių nėra. Gerų želdinių buvo 28%, patenkinamų - 67% ir blogų bei žuvusių - 5% 2002 m. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, ženkliai pagerėjusi. Paliktose atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais 43%, juodalksniais 48%, spygliuočiais 8%. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, ugdymo kirtimais formuojami tikslinių medžių rūšių medynai.

•7) Miško rekreacija. Gerinant poilsiavimo sąlygas miškuose, VĮ Druskininkų miškų urėdijos ir nacionalinio parko pastangomis įrengti 29 įvairios paskirties rekreacijos objektai (7 stovyklavietės, 5 poilsiavietės, 13 atokvėpio vietų, 1 pėsčiųjų pažintinis takas ir kt.). Objektai visuomenės intensyviai naudojami, todėl dalis susidėvėję, reikalinga jų priežiūra ir remontas.

•8) Priešgaisrinė apsauga. Didžioji dalis urėdijos miškų aukšto gamtinio degumo (pirmos degumo klasės 86% miškų). Nors dedama daug pastangų gaisrų stebėjimo, profilaktinėms ir priešgaisrinės saugos priemonėms per vykmetį kilo 134 gaisrai (gaisrų apimtas plotas 17 ha). Gaisrų stebėjimo priemonių modernizavimo programa baigta 2010 m.

•9) Miškų sanitarinė būklė. Miškų sanitarinė būklė gera, vykdytos miškų sanitarinės būklės gerinimo priemonės vertinamos teigiamai. Inventorizuota 41,6 tūkst. m3 sausuolių ir virtelių (0,7% nuo viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis tūrio atkritimas sudaro 4,8 tūkst. m3. VĮ Druskininkų miškų urėdijos miškuose išvengta pušies kenkėjų platesnio išplitimo.

•10) Medžioklėtvarka. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumo didėjimas nuo 1970 metų padarė žymią žalą pušų jaunuolynams, eglynams bei antram eglių ardui. Elninių žvėrių gausa 2011 m. taip pat žymiai viršija leistiną teritorijos talpą. Nustatyti elninių žvėrių pažeisti medynai 171 ha valstybiniuose miškuose (0,7% viso medynų ploto), dauguma pažeidimų ankstesnių metų (dabar taikomos efektyvesnės želdinių apsaugos priemonės). Tačiau didėja bebrų daroma žala miškams - dėl patvenktų upelių ir griovių yra džiūstančių ir žuvusių medynų, iš jų 29 ha valstybiniuose miškuose.

•11) Miškų sertifikavimas. VĮ Druskininkų miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti 2009 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus - išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas.

Ūkinių priemonių projektas

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos nustatymo" (Žin., 2008, Nr. 79-3135), o kirtimai išdėstyti teritorijoje vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2010, Nr. 14-676). Metinis naudojimas paskaičiuotas 2011 m. miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Pagrindinių kirtimų projektas parengtas (2013-2017 m.). Aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti sekantiems penkiems metams (2018-2022 m.). Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtelių kiekį.

Metinis medienos naudojimas sudaro 61,0 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 56%, ugdymo kirtimams - 30%, sanitariniams kirtimams - 13%, kitiems kirtimams - 1% nuo bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupės miškuose vykdomi nedidelėje apimtyje, išimtinai taikant neplynų kirtimų būdus. Neplyni kirtimai III miškų grupės miškuose pagal plotą sudarys 70%, IV miškų grupės miškuose - 44%. Plynais kirtimais 2013-2017 m. bus iškirsta 429 ha, iš jų 56% ploto ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys

Metinė apimtis

Plotas,

ha

tūris tūkst. m3

likvidinio tūrio % nuo

bendro tūrio

likvidinis tūris tūkst.m3 pagal miškų grupes

bendras

likvidinis

II

III

IV

 Pagrindiniai kirtimai

135

41,1

34,1

56


8,6

25,5

 Ugdymo kirtimai

572

22,2

18,2

30

3,6

3,5

3,0

 Sanitariniai kirtimai

x

10,0

8,0

13

3,2

1,8

3,0

 Kiti kirtimai

x

0,9

0,7

1

0,3

0,2

0,2

Iš viso


74,2

61,0

100

7,1

14,1

39,8

 Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 2,9 m3 bendro arba 2,4 m3 likvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais 1,4 m3/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama: II - 1,1 m3/ha, III - 3,4 m3/ha ir IV - 2,7 m3/ha.

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis - 06,55 m3/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 20%, III - 61%, IV miškų grupės miškuose - 50% bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas - 1,2% viso medienos tūrio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 2,8% viso medynų ploto.

•1)      Potencialiai naudotinų miško kirtimo atliekų kiekio įvertinimas. Kirtimo atliekos sudarys apie 16% ( 9611 m³ ) nuo suprojektuoto kirsti tūrio. Metiniai energetinės medienos su žieve ištekliai atskirais kirtimais pagal iškertamą tūrį jaunuolynų ugdymo kirtimais sudarys 8 % (796 m³), retinimo - einamaisiais kitimais 38% (3668 m³) ir pagrindiniais kirtimais 54% (5147 m³). Kirtimo atliekų struktūroje šakos sudarys apie 36%, malkos ir sausuoliai 42%, smulkūs medeliai 1% ir stiebų viršūnės 11%. Kadangi kelmų panaudojimas galimas tik ateityje, pagrindinę biomasę sudarys šakos (36%).

•2)      Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 237 ha inventorizuotų neapaugusiu mišku plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 429 ha suprojektuotų kirsti plynai 2013-2017 metais iš viso 666 ha. Želdinti numatoma apie 64%, paliekama želti - 36% ploto. Pagal želdinamas medžių rūšis apie 22% sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško atkūrimo apimtis pirmam penkmečiui 107 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos (2002 m.) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005 m.) vykdymas.

•3)      Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu (I selekcinės grupės medynų yra 4530 ha arba 28%), pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių medynų charakteristika , apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 625 tūkst. vnt.).

•4)      Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (8,0 tūkst.m3 likvidinės medienos per metus). Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2007, Nr. 42-1596), rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės

•5)      Priešgaisrinė apsauga. Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (86% miškų), vidutinio degumo (6%) ir žemo degumo (8%). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 650 km per metus ir naujų įrengti po 7 km. kasmet), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

•6)      Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai suskirstyti į medžioklės plotų vienetus. Miškai priskirti briedžių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius - 430 sąlyginiai elniai (116 briedžių ir 1224 stirnų). Leistina šernų banda - 394 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis, išskirta 13 ha pašarinių laukelių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.

•7)      Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės sudaro apie 2442 ha arba 47% viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 320 ha) taikant vietinės melioracijos būdus.

•8)      Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 3209 ha miškų (5,3% viso miškų ploto), iš jų 1937 ha valstybinės reikšmės miškuose (7,3%). Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 29 rekreacijos objektai (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), dalį jų numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Rekomenduojama įrengti 8 naujus rekreacijos objektus. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (155 ha).

•9)      Gamtosauginių priemonių planas, kurį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapiai M1:50 000, žemėlapiai girininkijoms M1:20000. Jame aprašytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, raudonosios knygos augalų radvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinės įvairovės išsaugojimui. Gamtosauginis planas reikalingas sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietinę bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.

Baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotos miškų ūkinės priemonės užtikrins tausojantį, daugiatikslį miško naudojimą, palaikantį miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūros vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą, o taip pat ekonominę naudą.

__________________________________



Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
Druskininkų regioninis padalinys

Įmonės kodas:    132340880
PVM kodas:      LT323408811

LT477300010153812692 AB Swedbank
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centre 

M.K.Čiurlionio g. 96, LT-66151

Druskininkai
Telefonas:  8-313-52425;
Faksas:      8-313-53310;
El. paštas:  info@dmu.lt



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai