Miško apsauga ir atkūrimas


 

Miško priešgaisrinė apsauga

Pastebėję miško gaisrą prašome skambinti  telefonu 8 313 52431

. Urėdijos miškininkai saugo nuo miško gaisrų- 63200 ha miškų. Iš jų valstybinės reikšmės miškai sudaro 26700 ha, privatūs 35100, miškai skirti privatizacijai 1000 ha, kiti miškai 400ha. Iki 2010 metų miškai buvo saugomi stebint juos iš 4 priešgaisrinių bokštų, kuriuose gaisrams kilti plankiu laikotarpiu (balandžio-rugsėjo mėn.) būdėdavo priešgaisriniai sargai. Šiuo metu uėdijos miškus stebi 3 priešgaisrinė kameros. Druskininkų miškų urėdijoje įdiegta pirmoji Lietuvoje automatinė miško gaisrų aptikimo sistema FireWatch. Tai viena pažangiausių tokio tipo sistemų, pagaminta Vokietijoje. Speciali įranga analizuoja vaizdus, gautus iš vaizdo kamerų-detektorių, išdėstytų GSM operatorių bokštuose. Fire watch leidžia anksti nustatyti gaisrus didelėse atviruose teritorijose. Pasirodžius dūmams, sistema automatiškai perduoda aliarmo signalą ir nuotraukas iš visų tarpusavyje sujungtų gaisro stebėjimo kamerų į centrinį postą ir parodo gaisro vietą skaitmeniniame žemėlapyje. Operatorius analizuoja informacija atsiųstą iš gaisro stebėjimų bokštų ir įvertinęs sprendžia, ar skelbti gaisro pavojų ar ištrinti perspėjimo žinutes.
  Kasmet  
balandžio-rugsėjo mėn. Urėdijoje budi 3 priešgaisrinės komandos sudarytos iš 3-6  priešgaisrinių sargų su 3 priešgaisrinėmis mašinomis. 1 komanda būdi Merkinės miestelyje, 2- Kabelių girininkijoje ir 3- urėdijoje (Druskininkuose). Urėdijos miškai suskirstyti į 3 degumo klases: aukšto degumo (I klasė) apima - 90 % miškų. Kasmet atnaujinama apie 730 km mineralizuotų juostų. Urėdija turi įsigijusi  šiuolaikinę miško priešgaisrinę mašiną Mersedes Benz", galinčią vežti 1,8 m3 vandens. Kilus dideliam gaisrui ar keliems vienu metu siunčiamos gesinti visos 3 komandos ir esant reikalui prašoma Druskininkų miesto ar Varėnos rajono gaisrininkų pagalbos.

                      Per paskutinius 10 metus kilo 101 gaisrai . Vienos gaisravietės vidutinis plotas - 0,20 ha. Pateikiame gaisrų kilimo 10 metų statistika.

Metai

Atvejų skaičius vnt.

Gaisrų plotas,  ha

2007

16

1,84

2008

10

1,18

2009

16

6,01

2010

2

0,35

2011

11

0,64

2012

9

0,81

2013

4

0,11

2014

12

3,22

2015

16

2,86

 2016

 5

 0,93

Daugumą miško gaisrų sukelia miško lankytojai. Pavasaryje, miško gaisrai dažnai kyla nuo deginamos pernykštės žolės ir vasarą prasidėjus poilsiavimo, uogavimo ir grybavimo laikui. Miške kurti laužus galima tik specialiai įrengtose laužavietėse (poilsiavietėse). Ypatingai atsargiai turi elgtis rūkantis miško lankytojai, nuorūką būtina saugiai užgesinti, nes neužgesinta nuorūka -dažna miško gaisro priežastis.

Primename , kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas-užtraukia įspėjimą arba  baudą piliečiams nuo 30 iki 50 eurų, o miško naikinimas arba žalojimas jį padegant užtraukia baudą piliečiams nuo 560 iki 1200 eurų. Sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo 30 iki 200 eurų.

    

Neteisėti valstybinių miškų kirtimai

 

Metai

Atvejų skaičius vnt.

Tūris m3

2012

2

17,4

2013

4

14,6

2014

2

0,9

 2015

 4

 10,2

 2016

 1

 1,1

Atkūrimas. 

Metai

Atkuriamas plotas ha ir būdas

Sąnaudos tūkst. eurų

2008

Viso-71,7 ha

Želdinimu-53,2 ha

Žėlimu-18,5 ha

56,19

2009

Viso-80,6 ha

Želdinimu-59,5 ha

Žėlimu-21,1 ha

31,45

2010

Viso- 138 ha

Želdinimu-116,8 ha

Žėlimu-21,2 ha

65,25

2011

Viso-115,8 ha

Želdinimu-86 ha

Žėlimu-29,8 ha

55,06

2012

Viso-122,5 ha

Želdinimu-68,4 ha

Žėlimu-54,1 ha

47,64

2013

Viso- 99,6 ha

Želdinimu-47,8 ha

Žėlimu- 51,8 ha

37,01

 2014

 Viso: 106,6 ha

želdinimu-57,9 ha

žėlimu-48,7 ha

 50,9

 2015

 Viso: 154,2 ha

Želdinimu- 123,9 ha

žėlimu - 30,3 ha

 108,4

 2016

 viso:122,6 ha

želdinimu -91,9 ha

žėlimu -  30,7 ha 

 64,0
 2017

 viso: 167,3 ha

želdinimu- 142,1 ha

žėlimu - 25,2 ha

 115,0

Įveisimo metai

Plotas ha

Sąnaudos tūkst. eurų

2006

4,6

2,0

2007

6,0

1,7

2008

10

2,0

2009

10

2,0

2010

5,1

1,7

2011

2,00,3

2012

4,1

0,7

 2013 2,6 1,9
 2014 3,0 2,5

 2015

 3,7

 2,0

 2016 1,3 0,6
 2017 0 0


   

 2014, 2015, 2016 metais atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbai:

Eil. Nr.

Darbų pavadinimas

Mat. vnt.

2014 metai

2015 metai

2016 metai

Darbų apimtis vnt.

Išlaidos, iš viso tūkst. eurų

Darbų apimtis vnt.

Išlaidos, iš viso tūkst. eurų

Darbų apimtis vnt.

Išlaidos, iš viso tūkst. eurų

1.

Miško želdinių ir žėlinių priežiūra

ha

211,5
22,5
205,2
29,6
276,6
36,0

1.1.

Stelbiančios augalijos pašalinimas

ha

135,0
9,1
120,8
10,3
158,9
14,7

1.2.

Miško želdinių ir žėlinių atsodinimas

ha

76,5
13,4
84,4
19,3
117,7
21,4

2

Miško želdinių ir žėlinių apsauga

ha

116,1
0,6
105,8
6,8
85,3
3,5

2.1.

Nuo žvėrių

ha

116,1
0,6
93,6
3,8
85,3
3,5

2.1.1

Želdinių aptvėrimas tvoromis

ha

19,8
0,3
12,2
3,0
1,9
0,8

2.2.

Nuo ligų ir kenkėjų

ha

0
0
0
0
0
0

.

2017 metais planuojame atlikti šiuos želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbus:

Eil. Nr.

Darbų pavadinimas

Mat. vnt.

2017 metai

Darbų apimtis vnt.

Išlaidos, iš viso tūkst.. eurų

1.

Miško želdinių ir žėlinių priežiūra

ha

245,0

31,4

1.1.

Stelbiančios augalijos pašalinimas

ha

160,0

14,8

1.2.

Miško želdinių ir žėlinių atsodinimas

ha

85,0

16,6

2

Miško želdinių ir žėlinių apsauga

ha

93,0

6,2

2.1.

Nuo žvėrių

ha

93,0

6,2

2.1.1

Želdinių aptvėrimas tvoromis

ha

0,0

0,0

2.2.

Nuo ligų ir kenkėjų

ha

0,0

0,0

Miško sanitarinė apsauga

VĮ Druskininkų miškų urėdijos

Suderinta:                                                                      Patvirtinta Miškų urėdo

Valstybinės miškų tarnybos                                          2017 m. sausio 24  d.

Direktorius                                                                    Įsakymu Nr. VI-6

Paulius Zolubas

 

 

VĮ Druskininkų miškų urėdijos

Miškų sanitarinės būklės pagerinimo priemonių planas 2017 metais

Eil.

Nr.

Priemonės pavadinimas

Mato

vnt.

Apimtis

Įvykdymo

terminas

Atsakingi

vykdytojai

Stebėjimas ir apskaita

1.

Žvalgyti pušynus spyglius griaužiančių kenkėjų židinių aptikimui

ha

21000

balandžio - spalio mėn.

 

Girininkai

2.

Žvalgyti eglynus, siekiant nustatyti kenkėjų ar ligų židinius

ha

1000

gegužės - spalio mėn.

 

Girininkai

3.

Stebėti atkurtus ir įveistus želdinius siekiant nustatyti pušinio straubliuko, miškinio grambuolio pakenkimus.

ha

80

Gegužės-rugsėjo mėn.

Girininkai

4.

Prieš įveisiant mišką želdavietėse (Na, Nb augavietėse), kuriose bus sodinami pušies sėjinukai, nustatyti šaknis griaužiančių kenkėjų skaičių. Nustačius, kad šaknų kenkėjų skaičius viršija maksimalų leidžiamą jų skaičių - taikyti apsaugos priemones

ha

60

rugpjūčio - spalio mėn.

Girininkai
 5. Atlikti spyglius griaužiančių kenkėjų apskaitą, siekiant įvertinti masinių židinių susidarymo riziką
 ha 5000 iki 11.30

 Vyriausiasis miškininkas,

girininkai

6.

Stebėti privačių miškų sanitarinę būklę. Pastebėjus kenkėjų ar ligų židinius, apie tai pranešti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui

 

ha

33000

I-IV ketvirčiai

Valstybiniai miškų pareigūnai

Profilaktinės biologinės priemonės

7.

Pagaminti ir iškabinti inkilus

vnt.

140

Iki 03.29

Girininkai

8.

Išvalyti, suremontuoti senus inkilus

vnt.

70

Metų bėgyje

Girininkai

9.

Aptverti skruzdėlynus

vnt.

70

Iki 10.30

Girininkai

10.

Atrinkti ir paženklinti uoksinius medžius medynuose

vnt.

140

I-IV ketvirčiai

Girininkai

11.

Želdavietėse įveisti nektaringų krūmų

ha

1,0

Želdinimo darbų metu

Girininkai

Miško ūkinės priemonės

12.

Paruošti eglės vabzdžiagaudžius medžius

 

ktm.

12

Paruošimas iki 03.15

Išdėstymas:

iki skraidymo pradžios

Merkinės g-ja
 13 Vabzdžiagaudės medienos (E) išvežimas
 ktm.12
 Atsiradus pirmosioms lėliukėms

Medienos ruošos viršininkas

Girininkai

Fizinės - mechaninės priemonės

14.

Feromoninių gaudyklių išdėstymas

vnt

50

Iki balandžio

25 d.

Girininkai

15.

Feromonų pakeitimas gaudyklėse

vnt

50

Birželio mėn. pabaiga

Girininkai

16.

Feromoninių gaudyklių priežiūra

vnt

50

kas 7-14 dienų

Girininkai

17.

Iškasti duobeles P,E želdiniuose  straubliukų genties vabalų gausumo nustatymui

ha

20

Iki balandžio 25 d.

 

 

Girininkai

18.

Valyti ir prižiūrėti straubliukų gaudymui iškastas duobeles

ha

20

Kas 7-10 d. iki birželio  I dešimtadienio

 

Girininkai

19.

Želdinių apsauga repelentais nuo elninių žvėrių pažeidimų

ha

80

rugsėjo - spalio mėn.
Girininkai

Mokymas ir švietimas

20.

Paskaitos ir seminarai miškininkams miško sanitarinės apsaugos tema

val.

2

III ketvirtis

Vyriausiasis miškininkas

21.

Miško savininkų mokymas

val.

6

Metų bėgyje

MIC „Girios aido" vedėja

       


                       

 

Sudarė: A. Norkūnas-miško želdinimo ir apsaugos inžinierius

 

Šiuo metu daugiausia žalos miškams padaro:

  1.Žievėgraužis tipografas. Eglynus Merkinės, Musteikos, Kabelių, Grūto girininkijuose puola žievėgraužis tipografas. Dažniausiai pažeidžiamos vidutinio amžiaus ir vyresnės eglės. Suaugėliai vabalai (4,2 - 5,5 mm. tamsiai rudos ar juodos spalvos) žiemoja paklotėje arba po medžių žieve. Masinis skraidymas ir medžių puolimas prasideda orui sušilus +15-18 C. Karštomis vasaromis gali išsivystyti 2 pagrindinės ir 1 seserinė generacija. Pirmoji generacija vystosi 2-2,5 mėn. Naujai išsivystę suaugėliai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų,pradeda skraidyti ir pulti egles liepos pirmoje pusėje. Antra generacija po 1,5-2 mėn. 2012 metais žievėgraužis tipografas sunaikino 0,8 ha, 2013 metais 10,4 ha, 2014 metais 11,4 ha, 2015 metais 13,5 ha eglynų.

2.Miškinis grambuolis. Druskininkų urėdijos miškuose - viena didžiausių miškinio grambuolio populiacijų Lietuvoje. Tai juosvai rudas, 20-30 mm ilgio, ruda ar rusva priešnugarėle, baltomis dėmėmis šonuose vabalas.  Pavasarį jis pradeda skraidyti,  kai lapojasi karpotasis beržas. Patelė kiaušinius krūvelėmis deda žemės 10-30 cm gylyje. Iš kiaušinių išsiritusių lervos gyvena žemėje 4-5 metus.  Vasarą lervos būna paviršiniuose dirvos sluoksniuose (10-30 cm) ir  maitinasi pasodintų medelių šaknimis, o rugpjūčio- spalio mėn.  leidžiasi į 70-120 cm gylį dirvoje ir ten žiemoja. Penktais metais birželio-liepos mėn. lervos virsta lėliukėmis, o vėliau vabalais. Šie dirvoje žiemoja, o pavasarį skraido.  Generacija trunka 5-erius metus. Masiniai miškinio grambuolio skraidymai vyksta kas 5-6-eri metai. Vabalai maitinasi lapuočių medžių lapais, poruojasi, o atėjus vakarui, pradeda masiškai skraidyti, sukeldami garsą, panašų į zvimbimą. Tai savotiškai gražūs ir įdomūs vaizdai. Per masinį skraidymą vabalai dažnai visiškai nugriaužia lapus. Kartais jų būriai vakarais atlekia į  sodybas ir  pradeda griaužti obelų bei kitų lapuočių medžių lapus, tuo išgąsdindami soduose ir sodybose gyvenančius žmones.  Druskininkų, Latežerio, Grūto, Norulių, Kabelių girininkijose susidarę masiniai šio grambuolio židiniai, todėl ten yra sudėtinga atkurti iškirstą mišką. Grambuolio lervos dažnai visiškai ar dalinai sunaikina dešimtis  hektarų pasodinto miško. Todėl miškininkai kasmet atsodina ir papildo pasodintus  želdinius. 1 ha miško pasodinimo išlaidos (pušies želdinių) yra  apie 860 eurų. Šie grambuoliai yra didžiausias pušies želdinių kenkėjas Druskininkų urėdijoje.

3. Briedžiai. Pušies želdinius Grūto, Kabelių, Latežerio, Musteikos  girininkijose žaloja  briedžiai,  žiemą  susiburdami į grupes net iki 8-ių ir maitindamiesi jaunų pušelių ūgliais bei žieve.  Jauni, iki 15 metų, pušies medelių ūgliai laužomi, apskabomi, nulaupoma jų kamienų žievė.  Miškininkai, saugodami pušies želdinius nuo briedžių, apdoroja repelentais apie 75 ha pušies želdinių. Repelentai - tai cheminiai preparatai, atbaidančiai veikiantys gyvūnų uoslės ir skonio organus savo spalva, kvapu ar skoniu.  Nuo ūglių skabymo repelentai efektyviai apsaugo pušies medelius iki 1- 6 metų amžiaus, kol jie pasiekia 1,5 m aukštį.  2 m aukščio medelius briedžiai žaloja nulaupydami jų kamienų žievę arba laužydami.  Todėl Druskininkų miškininkai 2011 m. aptvėrė vieline tvora 5 ha , 2012 m. 7,3 ha, 2013 m. 9,0 ha, 2014 m. 19,8 ha, 2015 m. 12,2 ha pušies želdinių, kur gausu briedžių.  Dera pridurti, kad tvoros yra labai brangi ir daug darbo jėgos reikalaujanti apsaugos priemonė, tarnaujanti 8-10 metų.

4. Pušinis straubliukas. Kitas želdinių kenkėjas - didysis pušinis straubliukas. Tai 7-4 mm ilgio tamsiai rudas vabalas. Skraidyti pradeda gegužės pradžioje, kai lapoja karpotasis beržas. Išlindę iš miško paklotės, kur žiemojo, didieji pušiniai straubliukai graužia sodmenų ar vyresnio amžiaus pušaičių žievę, poruojasi ir deda kiaušinėlius įlindę į paklotę.  Šių kenkėjų gausą lemia švieži rudens-žiemos ir ankstyvo pavasario kelmai. 1 ha gali būti iki 40 tūkst. vabalų, todėl pavojus želdiniams pirmaisiais metais yra didelis. Siekdami nustatyti vabalų gausumą želdavietėse, miškininkai kasa duobutes stačiais šlaitais ir skaičiuoja į jas  įkritusius vabalus. Taip  nustatomas pavojaus dydis želdiniams. Atsižvelgiant į galimą pavojų, stengiamasi želdavietes želdinti antrais metais po iškirtimo, kada pušinio straubliuko  pavojus būna minimalus. Esant dideliam vabalų gausumui, želdiniai purškiami insekticidais.



Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
Druskininkų regioninis padalinys

Įmonės kodas:    132340880
PVM kodas:      LT323408811

LT477300010153812692 AB Swedbank
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centre 

M.K.Čiurlionio g. 96, LT-66151

Druskininkai
Telefonas:  8-313-52425;
Faksas:      8-313-53310;
El. paštas:  info@dmu.lt



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai