|
Miško priešgaisrinė apsauga Pastebėję miško gaisrą prašome skambinti telefonu 8 313 52431 . Urėdijos miškininkai saugo nuo miško gaisrų- 63200 ha miškų. Iš jų valstybinės reikšmės miškai sudaro 26700 ha, privatūs 35100, miškai skirti privatizacijai 1000 ha, kiti miškai 400ha. Iki 2010 metų miškai buvo saugomi stebint juos iš 4 priešgaisrinių bokštų, kuriuose gaisrams kilti plankiu laikotarpiu (balandžio-rugsėjo mėn.) būdėdavo priešgaisriniai sargai. Šiuo metu uėdijos miškus stebi 3 priešgaisrinė kameros. Druskininkų miškų urėdijoje įdiegta pirmoji Lietuvoje automatinė miško gaisrų aptikimo sistema FireWatch. Tai viena pažangiausių tokio tipo sistemų, pagaminta Vokietijoje. Speciali įranga analizuoja vaizdus, gautus iš vaizdo kamerų-detektorių, išdėstytų GSM operatorių bokštuose. Fire watch leidžia anksti nustatyti gaisrus didelėse atviruose teritorijose. Pasirodžius dūmams, sistema automatiškai perduoda aliarmo signalą ir nuotraukas iš visų tarpusavyje sujungtų gaisro stebėjimo kamerų į centrinį postą ir parodo gaisro vietą skaitmeniniame žemėlapyje. Operatorius analizuoja informacija atsiųstą iš gaisro stebėjimų bokštų ir įvertinęs sprendžia, ar skelbti gaisro pavojų ar ištrinti perspėjimo žinutes.
Kasmet balandžio-rugsėjo mėn. Urėdijoje budi 3 priešgaisrinės komandos sudarytos iš 3-6 priešgaisrinių sargų su 3 priešgaisrinėmis mašinomis. 1 komanda būdi Merkinės miestelyje, 2- Kabelių girininkijoje ir 3- urėdijoje (Druskininkuose). Urėdijos miškai suskirstyti į 3 degumo klases: aukšto degumo (I klasė) apima - 90 % miškų. Kasmet atnaujinama apie 630 km mineralizuotų juostų. Urėdija turi įsigijusi šiuolaikinę miško priešgaisrinę mašiną Mersedes Benz", galinčią vežti 1,8 m3 vandens. Kilus dideliam gaisrui ar keliems vienu metu siunčiamos gesinti visos 3 komandos ir esant reikalui prašoma Druskininkų miesto ar Varėnos rajono gaisrininkų pagalbos. Per paskutinius 7 metus kilo 82 gaisrai . Vienos gaisravietės vidutinis plotas - 0,23 ha. Pateikiame gaisrų kilimo 7 metų statistika.
Metai | Atvejų skaičius | Gaisrų plotas | 2006 | 28 | 7,97 | 2007 | 16 | 1,84 | 2008 | 10 | 1,18 | 2009 | 16 | 6,01 | 2010 | 2 | 0,35 | 2011 | 11 | 0,64 | | 2012 | 9 | 0,81 |
Daugumą miško gaisrų sukelia miško lankytojai. Pavasaryje, miško gaisrai dažnai kyla nuo deginamos pernykštės žolės ir vasarą prasidėjus poilsiavimo, uogavimo ir grybavimo laikui. Miške kurti laužus galima tik specialiai įrengtose laužavietėse (poilsiavietėse). Ypatingai atsargiai turi elgtis rūkantis miško lankytojai, nuorūką būtina saugiai užgesinti, nes neužgesinta nuorūka -dažna miško gaisro priežastis. Primename , kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas-užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų, o miško naikinimas arba žalojimas jį padegant užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų. Sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki aštuonių šimtų litų.
Atkūrimas.
Metai | Atkuriamas plotas ha ir būdas | Sąnaudos tūkst.. lt | 2006
| Viso-91,8 ha Želdinimu-61,6 ha Žėlimu-30,2 ha | 117,7
| 2007
| Viso-89,4 ha Želdinimu-63 ha Žėlimu-26,4 ha | 144,4
| 2008
| Viso-71,7 ha Želdinimu-53,2 ha Žėlimu-18,5 ha | 194,0
| 2009
| Viso-80,6 ha Želdinimu-59,5 ha Žėlimu-21,1 ha | 108,6
| 2010
| Viso-138 ha Želdinimu-116,8 ha Žėlimu-21,2 ha | 225,3
| | 2011 | Viso-115,8 ha Želdinimu-86 ha Žėlimu-29,8 ha | 190,1
| | 2012 | Viso-122,5 ha Želdinimu-68,4 ha Žėlimu-54,1 ha | 164,5 |
2013 metais planuojame atkurti 99 ha želdaviečių ir želviečių, tame skaičiuje 48 ha želdinimu ir 51 ha žėlimu.
Miško įveisimas.
Įveisimo metai | Plotas ha | Sąnaudos tūkst. lt. | 2006 | 4,6 | 7,0 | 2007 | 6,0 | 5,7 | 2008 | 10 | 6,9 | 2009 | 10 | 6,8 | 2010 | 5,1 | 5,7 | 2011 | 2,0 | 1,1 | 2012 | 4,1 | 2,3 |
2013 metais planuojame įveisti 2,6 ha miško. Miško įveisimo apimtis nedidelės, dėl laisvų žemės sklypų trūkumo.
Miško želdinių ir žėlinių priežiūra ir apsauga
2010, 2011, 2012 metais atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbai:
Eil. Nr. | Darbų pavadinimas | Mat. vnt. | 2010 metai | 2011 metai | 2012metai | Darbų apimtis vnt. | Išlaidos, iš viso tūkst.. Lt. | Darbų apimtis vnt. | Išlaidos, iš viso tūkst.. Lt. | Darbų apimtis vnt. | Išlaidos, iš viso tūkst.. Lt. | 1. | Miško želdinių ir žėlinių priežiūra | ha | 226,0 | 81,9 | 253,7 | 89,8 | 176,7 | 77,3 | 1.1. | Stelbiančios augalijos pašalinimas | ha | 121,4 | 26,8 | 115,0 | 24,2 | 84,4 | 25,3 | 1.2. | Miško želdinių ir žėlinių atsodinimas | ha | 104,6 | 55,1 | 138,7 | 65,6 | 99,2 | 52 | 2 | Miško želdinių ir žėlinių apsauga | ha | 36,5 | 10,5 | 51,6 | 7,7 | 75,2 | 20,9 | 2.1. | Nuo žvėrių | ha | 36,5 | 10,5 | 51,6 | 7,7 | 75,2 | 20,9 | 2.1.1 | Želdinių aptvėrimas tvoromis | ha | 0 | 0 | 5,1
| 0 | 9,2 | 7,8 | 2.2. | Nuo ligų ir kenkėjų | ha | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
. 2013 metais planuojame atlikti šiuos želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbus:
Eil. Nr. | Darbų pavadinimas | Mat. vnt. | 2013 metai | Darbų apimtis vnt. | Išlaidos, iš viso tūkst.. Lt. | 1. | Miško želdinių ir žėlinių priežiūra | ha | 155,4 | 72,0 | 1.1. | Stelbiančios augalijos pašalinimas | ha | 90 | 21,0 | 1.2. | Miško želdinių ir žėlinių atsodinimas | ha | 65,4 | 51,0 | 2 | Miško želdinių ir žėlinių apsauga | ha | 78,8 | 41,0 | 2.1. | Nuo žvėrių | ha | 78,8 | 41,0 | 2.1.1 | Želdinių aptvėrimas tvoromis | ha | 8,8 | 25,0 | 2.2. | Nuo ligų ir kenkėjų | ha | 0,0 | 0,0 |
Miško sanitarinė apsauga Atlikus detalias apskaitas, Druskininkų, Varėnos ir Veisiejų miškų urėdijos valstybiniuose ir privačiuose miškuose nustatytas pušinio pjūklelio, pušinio sprindžio ir pušinio verpiko pagausėjimas. Prognozuojama, kad 2012 m. pavasarį VĮ Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje didesni negu 30 proc. pušinio pjūklelio pakenkimai apims 1270 ha plotą. 2012 m. pavasarį VĮ Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų girininkijoje numatoma naikinti 1100 ha ploto židinį, iš kurių 58 proc. miškų yra privatūs. Aviacijos purškimui numatoma panaudoti hormoninį preparatą Dimilin SC 48 (veiklioji medžiaga diflubenzuronas), Lietuvoje oficialiai registruotą augalų apsaugos produktą spyglius graužiantiems kenkėjams naikinti. Preparatas veikia tik vabzdžių lervas ir yra nepavojingas suaugusiems vabzdžiams, taip pat ir naudingiesiems, žmogui ir visiems šiltakraujams gyvūnams. Šių metų pavasarį neatlikus naikinamųjų priemonių, esant 75-100 proc. defoliacijai, apie 1000 ha plote per keletą metų gali nudžiūti 20-25 proc. medžių dėl liemenų kenkėjų ir grybinių ligų pažeidimų. Per metus išsivysto dvi pušinių pjūklelių kartos, todėl pasikartojus 75-100 proc. defoliacijai, pušys pradės masiškai džiūti, tikėtini plyni sanitariniai kirtimai kelių šimtų hektarų plote. 2012 metais nustatyta, kad dalis žiemojančių pušinio pjūklelio lervų žuvo miško paklotėje, dalis 2012 m. pavasarį diapauzavo (neišsirito iš kokonėlių) ir tik nedidelė dalis pavasarį išsirito iš kokonėlių ir nepadarė didelės žalos pušų medynams. 2012 m. planuoti preparatų purškimai aviacijos pagalba buvo atšaukti.
VĮ Druskininkų miškų urėdijos
Miškų sanitarinės būklės pagerinimo priemonių planas 2013 metais
Eil. Nr. | Priemonės pavadinimas | Mato vnt. | Apimtis | Įvykdymo terminas | Atsakingi vykdytojai | Stebėjimas ir apskaita | 1. | Atlikti spyglius griaužiančių kenkėjų apskaitą siekiant įvertinti masinių židinių susidarymo riziką | ha | 5000 | Iki 11.30 | S. Adomavičius Girininkai | 2. | Prieš įveisiant mišką želdavietėje, kurioje sodinami spygliuočių želdiniai, nustatyti šaknis graužiančių kenkėjų skaičių. Nustačius, kad šaknų kenkėjų skaičius viršija maksimalų leidžiamą jų skaičių - taikyti apsaugos priemones | ha | 25 | Rugpjūčio-spalio mėn. | A.Norkūnas Girininkai | 3. | Stebėti atkurtus ir įveistus želdinius | ha | 50 | Gegužės-rugsėjo | Girininkai | 4. | Žvalgyti eglynus siekiant nustatyti žievėgraužio tipografo apniktus medžius | ha | 500 | Gegužė-rugsėjis | Girininkai | 5. | Stebėti privačių miškų sanitarinę būklę. Pastebėjus kenkėjų ar ligų židinius, apie tai pranešti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui | ha | 33000 | Visus metus | Valstybiniai miškų pareigūnai | Profilaktinės biologinės priemonės | 6. | Pagaminti ir iškabinti inkilus | vnt. | 120 | Iki 03.29 | A.Norkūnas Girininkai | 7. | Išvalyti, suremontuoti senus inkilus | vnt. | 70 | Iki 03.01 | Girininkai | 8. | Aptverti skruzdėlynus | vnt. | 70 | Iki 10.30 | Girininkai | 9. | Atrinkti ir paženklinti uoksinius medžius | vnt. | 140 | Metų bėgyje | Girininkai | 10. | Želdavietėse įveisti nektaringų krūmų | ha | 0,5 | Želdinimo darbų metu | Girininkai | Miško ūkinės priemonės | 11. | Visuose P ir E medynuose, įveistuose dykvietėse ir žemės ūkio naudmenuose, atliekant ugdymo kirtimus, kai oro temperatūra ne mažesnė kaip 0º C, žalių spygliuočių kelmus apdoroti preparatu, apsaugančiu juos nuo šakninės pinties infekcijos | ha | Pagal poreikį | Esant ne žemesnei kaip 0º C oro temperatūrai | Girininkai | 12. | Iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas ir labai pažeistus medžius
| ha | Pagal poreikį | Iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose | R. Lovčikas Girininkai | Fizinės-mechaninės priemonės | 13. | Iškasti duobeles straubliukų genties vabalų gausumo nustatymui želdiniuose | ha | 15 | Iki balandžio 25 d. | A.Norkūnas Girininkai | 14. | Valyti ir prižiūrėti straubliukų gaudymui iškastas duobeles | ha | 15 | Kas 7-10 d. iki rugsėjo I dešimtadienio | A.Norkūnas Girininkai | 15. | Žalią spygliuočių medieną, pagamintą žiemą ir pavasarį, išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20%, pakraščio arba apsaugoti | m3 | Pagal poreikį | Pušies -iki 04.01 d. Eglės-iki 04.20 d. | A. Marcevičius Girininkai | 16. | Žalią spygliuočių medieną per 10 dienų nuo pagaminimo dienos išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20%, pakraščio arba apsaugoti | m3 | Pagal poreikį | Pušies nuo 04.01 iki 09.01d. Eglės nuo 04.20 iki 09.01 d. | A. Marcevičius Girininkai | 17. | Visose kirtavietėse sutvarkyti žalių spygliuočių kirtimo atliekas su žieve | ha | Pagal poreikį | Nuo 04.01 iki 09.01 | Girininkai | 18. | Aptverti želdinius, siekiant juos apsaugoti nuo elninių žvėrių pažeidimų | ha | 8,8 | Iki lapkričio 30 d. | V. Jazukevičius A.Pavalkis M.Sinkevičius | 19. | Želdinių apsauga nuo straubliukų insekticidais | ha | Pagal poreikį | Kai prognozuoja-mas medelių pakenkimas 10 % ir daugiau | Girininkai | 20. | Želdinių apsauga repelentais nuo elninių žvėrių pažeidimų | ha | 70 | Rugsėjo-spalio mėn. | Girininkai | Mokymas ir švietimas | 21. | Paskaitos ir seminarai miškininkams miško sanitarinės apsaugos tema | val. | 2 | I ketvirtis | Vyriausiasis miškininkas | 22. | Miško savininkų mokymas | val. | 6 | Metų bėgyje | MIC „Girios aido" vedėja |
Šiuo metu daugiausia žalos miškams padaro: 1.Pušinis pjūklelis. Atlikus detalias apskaitas, Druskininkų, Varėnos ir Veisiejų miškų urėdijos valstybiniuose ir privačiuose miškuose nustatytas pušinio pjūklelio, pušinio sprindžio ir pušinio verpiko pagausėjimas. Prognozuojama, kad 2012 m. pavasarį VĮ Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje didesni negu 30 proc. pušinio pjūklelio pakenkimai apims 1270 ha plotą. 2012 m. pavasarį VĮ Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų girininkijoje numatoma naikinti 1100 ha ploto židinį, iš kurių 58 proc. miškų yra privatūs. Aviacijos purškimui numatoma panaudoti hormoninį preparatą Dimilin SC 48 (veiklioji medžiaga diflubenzuronas), Lietuvoje oficialiai registruotą augalų apsaugos produktą spyglius graužiantiems kenkėjams naikinti. Preparatas veikia tik vabzdžių lervas ir yra nepavojingas suaugusiems vabzdžiams, taip pat ir naudingiesiems, žmogui ir visiems šiltakraujams gyvūnams. Šių metų pavasarį neatlikus naikinamųjų priemonių, esant 75-100 proc. defoliacijai, apie 1000 ha plote per keletą metų gali nudžiūti 20-25 proc. medžių dėl liemenų kenkėjų ir grybinių ligų pažeidimų. Per metus išsivysto dvi pušinių pjūklelių kartos, todėl pasikartojus 75-100 proc. defoliacijai, pušys pradės masiškai džiūti, tikėtini plyni sanitariniai kirtimai kelių šimtų hektarų plote.
2.Miškinis grambuolis. Druskininkų urėdijos miškuose - viena didžiausių miškinio grambuolio populiacijų Lietuvoje. Tai juosvai rudas, 20-30 mm ilgio, ruda ar rusva priešnugarėle, baltomis dėmėmis šonuose vabalas. Pavasarį jis pradeda skraidyti, kai lapojasi karpotasis beržas. Patelė kiaušinius krūvelėmis deda žemės 10-30 cm gylyje. Iš kiaušinių išsiritusių lervos gyvena žemėje 4-5 metus. Vasarą lervos būna paviršiniuose dirvos sluoksniuose (10-30 cm) ir maitinasi pasodintų medelių šaknimis, o rugpjūčio- spalio mėn. leidžiasi į 70-120 cm gylį dirvoje ir ten žiemoja. Penktais metais birželio-liepos mėn. lervos virsta lėliukėmis, o vėliau vabalais. Šie dirvoje žiemoja, o pavasarį skraido. Generacija trunka 5-erius metus. Masiniai miškinio grambuolio skraidymai vyksta kas 5-6-eri metai. Vabalai maitinasi lapuočių medžių lapais, poruojasi, o atėjus vakarui, pradeda masiškai skraidyti, sukeldami garsą, panašų į zvimbimą. Tai savotiškai gražūs ir įdomūs vaizdai. Per masinį skraidymą vabalai dažnai visiškai nugriaužia lapus. Kartais jų būriai vakarais atlekia į sodybas ir pradeda griaužti obelų bei kitų lapuočių medžių lapus, tuo išgąsdindami soduose ir sodybose gyvenančius žmones. Druskininkų, Latežerio, Grūto, Norulių, Kabelių girininkijose susidarę masiniai šio grambuolio židiniai, todėl ten yra sudėtinga atkurti iškirstą mišką. Grambuolio lervos dažnai visiškai ar dalinai sunaikina dešimtis hektarų pasodinto miško. Todėl miškininkai kasmet atsodina ir papildo pasodintus želdinius. 1 ha miško pasodinimo išlaidos (pušies želdinių) yra apie 2-2,5 tūkst. Lt. Šie grambuoliai yra didžiausias pušies želdinių kenkėjas Druskininkų urėdijoje.
3. Briedžiai. Pušies želdinius Grūto, Kabelių, Latežerio, Musteikos girininkijose žaloja briedžiai, žiemą susiburdami į grupes net iki 8-ių ir maitindamiesi jaunų pušelių ūgliais bei žieve. Jauni, iki 15 metų, pušies medelių ūgliai laužomi, apskabomi, nulaupoma jų kamienų žievė. Miškininkai, saugodami pušies želdinius nuo briedžių, apdoroja repelentais apie 50 ha pušies želdinių. Repelentai - tai cheminiai preparatai, atbaidančiai veikiantys gyvūnų uoslės ir skonio organus savo spalva, kvapu ar skoniu. Nuo ūglių skabymo repelentai efektyviai apsaugo pušies medelius iki 1- 6 metų amžiaus, kol jie pasiekia 1,5 m aukštį. 2 m aukščio medelius briedžiai žaloja nulaupydami jų kamienų žievę arba laužydami. Todėl Druskininkų miškininkai 2011 m. aptvėrė vieline tvora 5 ha pušies želdinių, šiais metais tokia tvora ketina apsaugoti dar apie 7 ha jauno pušyno mūsų urėdijos miškuose, ypač prie Čepkelių rezervato, kur gausu briedžių. Dera pridurti, kad tvoros yra labai brangi ir daug darbo jėgos reikalaujanti apsaugos priemonė, tarnaujanti 8-10 metų.
4. Pušinis straubliukas. Kitas želdinių kenkėjas - didysis pušinis straubliukas. Tai 7-4 mm ilgio tamsiai rudas vabalas. Skraidyti pradeda gegužės pradžioje, kai lapoja karpotasis beržas. Išlindę iš miško paklotės, kur žiemojo, didieji pušiniai straubliukai graužia sodmenų ar vyresnio amžiaus pušaičių žievę, poruojasi ir deda kiaušinėlius įlindę į paklotę. Šių kenkėjų gausą lemia švieži rudens-žiemos ir ankstyvo pavasario kelmai. 1 ha gali būti iki 40 tūkst. vabalų, todėl pavojus želdiniams pirmaisiais metais yra didelis. Siekdami nustatyti vabalų gausumą želdavietėse, miškininkai kasa duobutes stačiais šlaitais ir skaičiuoja į jas įkritusius vabalus. Taip nustatomas pavojaus dydis želdiniams. Atsižvelgiant į galimą pavojų, stengiamasi želdavietes želdinti antrais metais po iškirtimo, kada pušinio straubliuko pavojus būna minimalus. Esant dideliam vabalų gausumui, želdiniai purškiami insekticidais.
|
